Minėdami Gedulo ir vilties dieną apie tai kalbamės su buvusiais politiniais kaliniais bei tais, kurie rūpinasi jų pilietinių teisių atkūrimu.
Priešinosi ginklu ir beginkliai
Rezistento, laisvės kovotojo, tėvynės gynėjo sąvoka yra labai plati. Tai ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo nacių ir sovietiniam okupaciniams režimams, dalyviai, – aiškina Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos pirmininkas Gintaras Šidlauskas.
„Neginkluoto pasipriešinimo arba Laisvės kovų dalyviai – tai partizanų ryšininkai, rėmėjai, tuo metu veikusių ir siekusių atkurti nepriklausomybę pogrindinių antisovietinių, antinacistinių organizacijų nariai. Taip pat į šią grupę patenka įvairių pasipriešinimo akcijų dalyviai, tarp jų ir 1972 metų gegužės 15 dieną protestuodamas prieš sovietų valdžią Lietuvoje Kaune susideginęs Romas Kalanta. Šiai grupei priskiriami ir tie žmonės, kurie kėlė sovietmečiu Lietuvos trispalves, pogrindinių organizacijų – Lietuvos laisvės lygos, Lietuvos jaunųjų partizanų, laisvės kovūnų, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos – nariai, pogrindinės spaudos leidėjai, bendradarbiai ir platintojai“, – pasakoja jis.
Kita grupė – ginkluoto pasipriešinimo dalyviai, kurie laikomi kariais savanoriais. „Tai 1941 metų birželio sukilimo dalyviai, Vietinės rinktinės, veikusios 1944 metų vasario-gegužės mėnesiais ir likviduotos nacistinės valdžios, kariai, taip pat Tėvynės apsaugos rinktinė, veikusi 1944 metais Žemaitijoje ir ginklu pasitikusi sugrįžtančią Raudonąją Armiją. O gausiausia ginkluoto pasipriešinimo dalyvių grupė Lietuvos partizanai – 1944-1953 metų pasipriešinimo kovų dalyviai, turėję savo struktūrą ir vadovybę“, – vardija G. Šidlauskas.
A. Terleckas – kriminalinis nusikaltėlis?
Labiausiai žinomas dar vienos pasipriešinimo okupaciniam režimui grupės atstovas – disidentas, politinis kalinys, pogrindinės spaudos leidėjas, vienas Lietuvos laisvės lygos įkūrėjų bei vienas iš tų, kurie 1979 metais rugpjūčio 23 dieną pasirašė ir išplatino „45 pabaltijiečių memorandumą“, raginantį likviduoti Baltijos valstybėse Molotovo-Ribentropo pakto pasekmes, Antanas Terleckas.
Sovietmečiu kalėjęs Sibire Taišeto lageriuose, Urale, tremtyje Magadane (Tolimuosiuose Rytuose), o atkūrusios nepriklausomybę Lietuvos apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi, Vyčio kryžiaus 3 laipsnio ordinu, Lietuvos nepriklausomybės medaliu, o prieš 2012-siais įvertintas Laisvės premija disidentas iki šiol nereabilituotas. Mat jis – kriminalinis nusikaltėlis.
„Okupacinė valdžia siekė kriminalizuoti pasipriešinimą, todėl kai kuriems asmenims sufabrikuodavo bylas ir nuteisdavo neva už kriminalinę veiklą. A. Terleckas pagal sufabrikuotą kriminalinę bylą nuteistas jau po to, kai grįžo iš lagerio, kuriame kalėjo už priklausymą antisovietinei organizacijai. Įmonėje, kurioje jis dirbo, buvo padaryti išeikvojimai, ir jį dėl to apkaltino. O trečią kartą vėl nuteisė už politinę veiklą – už „45 pabaltijiečių memorandumą“. Tai kaip galima patikėti, kad Antanas užsiėmė politika, po to nusprendė, kad jis kurį laiką pabus kitokiu, o po to vėl grįžta į politiką? Tai absurdas. Kriminalinė byla buvo sufabrikuota ir pernai mirusiam Lietuvos partizanui Leonui Laurinskui-Liūtui. Jis buvo nuteistas už ginkluotą pasipriešinimą, partizaninę kovą, o kai grįžęs iš įkalinimo vietos įsijungė į neginkluotą kovą, buvo nuteistas už neteisėtą ginklo laikymą, nors jokio ginklo neturėjo“, – pasakoja G. Šidlauskas.
Anot jo, nors visi supranta, kad tikrieji tokių bylų atsiradimo motyvai politiniai, abejotina, ar nuteistieji sufabrikuotose kriminalinėse bylose kada nors atsikratys šio teistumo.
„Akivaizdu, kad jei žmogus dalyvauja pasipriešinimo veikloje, ir staiga nuteistas už kriminalinį nusikaltimą, kažkas čia ne taip. Juo labiau nereikėtų abejoti, kad kriminalinė byla sufabrikuota, jei žmogus, atlikęs bausmę už neva padarytą kriminalinį nusikaltimą, ją tęsė. Bet tos bylos taip sudarytos, kad jokios politikos jose neįžvelgsi. Ir nors tokių bylų atsiradimo aplinkybės ir priežastys aiškios, abejoju, ar tokiose bylose jie kada nors būtų reabilituoti. Ir A. Terleckas toje sufabrikuotoje kriminalinėje byloje nėra reabilituotas. Lietuvos valstybė iki šiol laiko, kad jis toje byloje nuteistas teisėtai“, – aiškina Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos pirmininkas G. Šidlauskas.
Nepriklausomybės akto signataras, rezistentas, Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos narys, parlamentaras Algirdas Patackas sako, kad tokių žmonių, kuriems buvo sufabrikuotos kriminalinės bylos, yra nemažai.
„Buvo tokių atvejų. Jeigu tik galėjo, sovietai surasdavo kokį nors kriminalinį pretekstą ir už tai nuteisdavo, nes politinė byla iššaukia atitinkamą reakciją ir jų stengdavosi išvengti. Pavyzdžiui, Seimo narys Petras Gražulis buvo nuteistas už tai, kad atsisakė tarnauti sovietinėje kariuomenėje“, – sakė jis.
Tačiau istorikas, Seimo narys ir buvęs Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti mokslinių tyrimų programų koordinatorius Arvydas Anušauskas teigia, kad tai nė kiek nesumenkina „kriminalu“ sovietų apkaltintų asmenų nuopelnų.
„Tuometinė valdžia stengdavosi užsieniečių akyse tuos žmones sukompromituoti. Bet tai nieko nekeičia. Ir tais laikais, kai bylas fabrikavo, buvo žinoma, kad jos sufabrikuotos. Jos tų žmonių nuopelnų nesumenkina. Atvirkščiai, paryškina jų nuopelnus. Net keistai atrodytų, jei dabar Antanas (A. Terleckas) ar kuris kitas kreiptųsi prašydamas, kad kaip nors tuos „fabrikatus“ paneikite“, – sako jis.
Reabilitacijos procesas Lietuvoje prasidėjo dar prieš atkuriant nepriklausomybę. Pirmąjį dokumentą dėl tremtinių reabilitacijos 1988 metų pabaigoje, o įsaką dėl politinių kalinių reabilitacijos 1989 metų liepos 28 dieną priėmė dar LTSR valdžia. O 1990 metų gegužę nepriklausoma Lietuva priėmė įstatymą dėl represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams asmenų teisių atkūrimo.
Tačiau per ketvirtį amžiaus Lietuva taip ir nesugebėjo reabilituoti visų, kurie ginklu ir beginkliai – kas kaip sugebėjo – priešinosi okupantų režimui.
Apie tai skaitykite II-oje straipsnio dalyje.
