Dalia KARPAVIČIENĖ
Kelmėje, kapinėse, prie paminklo „Tautos kančiai atminti“, praėjusį penktadienį susikaupimo valanda paminėta Gedulo ir vilties diena. 1941 metų birželio 14 dieną per masinius trėmimus iš Lietuvos išvežta daugiau kaip 18 tūkstančių žmonių. Iš viso 1941-1952 metais buvo ištremta apie 135 500 gyventojų.
Birželio 14-osios, Gedulo ir vilties dienos pavakarę Kelmėje prapliupo lietus. Įkyriai merkė visą susikaupimo valandą prie paminklo „Tautos kančiai atminti“ Kelmės kapinėse.
Į renginį, nepabūgęs prasto oro, susirinko būrelis kelmiškių, – beveik visi tie patys, kaip ir ankstesniais metais. Rajono vicemeras Kęstutis Bilius prie paminklo padėjo gėlių.
Prisiminimais apie tremtį dalijosi svetimame krašte gimęs, dabar Tytuvėnuose gyvenantis ir istorijos mokytoju gimnazijoje dirbantis Gintas Mitkevičius.
„Esu trečios kartos tremtinys, nes iš gimtinės buvo išvežti ir mano seneliai, ir mano tėvai“ – sakė G. Mitkevičius.
Tytuvėniškis prisiminė, jog jų šeima Sibire gyveno mažame kaimelyje, kartu su kitais lietuviais ir rusais. Kai paaugo, kėlėsi į kitą vietą, kurioje buvo mokykla. Tačiau neturėjo, kur gyventi.
Valdžia skyrė miško, naujieji kaimynai padėjo draugiškai pasistatyti rąstinę trobelę.
„Dabartiniam jaunimui sunku įsivaizduoti ir suprasti, kokius baisus nusikaltimus vykdė okupacinė valdžia. Labai nesinori, kad ištremtųjų į Sibirą tautiečių skaičius taptų tik sausa statistika“, – sakė renginį vedusi Kelmės krašto muziejaus direktorė Danutė Žalpienė.
Po susikaupimo valandos prie paminklo „Tautos kančiai atminti“ Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje aukotos Šv. Mišios. Po mišių koncertavo Kelmės kultūros centro mišrus choras „Cantio“, moterų vokalinis ansamblis „Cantica“ ir vyrų vokalinis ansamblis.
