Vienas po kito keičiami likusių neprivatizuotų strateginių šalies įmonių vadovai. Pokyčių reikia dėl to, kad direktoriai nesugeba dirbti, ar dėl to, kad ten sukasi milžiniški pinigai ir yra dar ką vertingo privatizuoti? Ar šiaip, kad dar nesėdi saviškiai?
Trys mohikanai
Pirmasis šių metų kovo viduryje atsistatydinimo pareiškimą ant susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio stalo padėjo 9 metus Lietuvos automobilių kelių direkcijai vadovavęs Virgaudas Puodžiukas.
Balandžio pradžioje analogišką žingsnį žengė AB “Lietuvos jūrų laivininkystė" generalinis direktorius Vytautas Vismantas. Jis šiai valstybės kontroliuojamai įmonei taip pat vadovavo nuo 2001 metų.
Prieš savaitę, po 8 darbo metų, toks pats likimas ištiko ir valstybinės įmonės “Klaipėdos nafta" generalinį direktorių Jurgį Aušrą.
Oficialiai pranešta, kad J.Aušra ir V.Puodžiukas iš darbo atleisti šalių susitarimu. Tik V.Vismantas pats parašė atsistatydinimo pareiškimą.
Vos susiformavus šio Seimo valdančiajai daugumai politinių permainų vėjai nupūtė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovą Sigitą Dobilinską bei AB Smiltynės perkėlos generalinį direktorių Algirdą Žukauską. Paskui atėjo eilė Vilniaus ir Palangos oro uostų direktoriams.
Tik sutapimai?
Sutapimas ar ne, tačiau Lietuvos automobilių kelių direkcijos, AB “Lietuvos jūrų laivininkystė" ir AB “Klaipėdos nafta" vadovų kaita labai jau įtartinai susijusi su dideliais pinigais.
Valstybė 2007-2009 metais statybos ir remonto darbams pirkti išleido daugiau nei 15 milijardų litų, o Kelių direkcija buvo viena daugiausiai statybos darbų perkančių įstaigų.
Pastatyti suskystintųjų dujų terminalui taip pat reikės ne vieno ar dviejų šimtų milijonų litų. Nuostolingai dabar dirbančios laivininkystės privatizavimas irgi neturėtų būti nuostolingas.
J.Aušra, V.Puodžiukas ir V.Vismantas minėtas pareigas pradėjo eiti 2001-2002 metais, kai Lietuvą valdė socialdemokratai. Dabar politinėje padangėje siaučia visai kiti vėjai.
Savas ir nesavas
Sužinoję apie netikėtą vadovų kaitą, AB “Klaipėdos nafta", kurios 70,63 proc. akcijų priklauso Energetikos ministerijai, darbuotojai neslėpė patyrę šoką. Netikėta ši žinia buvo ir pačiam įmonės generaliniam direktoriui. Iškviestas į valdybos posėdį sostinėje, jis sulaukė konkretaus ultimatumo - pasitraukti gražiuoju arba būti išmestam.
J.Aušros atsikratyta neva dėl “Klaipėdos naftai" keliamų naujų iššūkių - iki 2012 metų pastatyti suskystintųjų dujų terminalą. Tačiau valdybos narių pozicija, kad naujam projektui reikia ir naujo vadovo, atrodo gana keista. Tuo labiau kad jau buvęs įmonės vadovas tikino kuo puikiausiai sugebėsiantis jį įgyvendinti.
Net ministerija pripažįsta, jog J.Aušros indėlis į įmonės veiklą yra labai reikšmingas. Jo vadovaujama “Klaipėdos nafta" atsikratė per 300 milijonų litų siekusių skolų, baigė naftos terminalo rekonstrukciją, dirbo pelningai, tuo pildydama ne tik privačių akcininkų, bet ir valstybės biudžetą. Naujas vadovas jos kasoje ir ras per 63 mln. litų grynųjų.
“Aš nieko nenoriu komentuoti, nes tai yra gyvenimo paradoksas. Atleido už gerą darbą. Aišku, būtų smagiau buvę, jei dirbant įmonėje būtų pavykę sulaukti 70-mečio (šių metų lapkritį) ir paskui garbingai išeiti ilsėtis, bet kaip jau yra, taip", - “Respublikai" sakė J.Aušra.
Paklaustas, ar vietoj “naujas projektas - naujas vadovas" nebūtų tiksliau sakyti “savas vadovas", J.Aušra tik nusijuokė.
Tačiau šis klausimas buvo visiškai nejuokingas energetikos ministrui Arvydui Sekmokui. “Jei norite paklausti, ar įmonei vadovauti pastatytas savas, ar nesavas žmogus, ačiū už pokalbį ir viso gero", - atsakė ministras.
Nepakluso partijai?
Pasitraukdamas AB “Lietuvos jūrų laivininkystė" generalinis direktorius V.Vismantas buvo atviresnis. Jis viešai pareiškė, jog bendrovei reikia tokio vadovo, kuris paklustų kieno nors valiai, pavyzdžiui, UAB “Partija".
Pasak V.Vismanto, jam, kaip ir visai laivybos visuomenei, jau pabodo klausytis tendencingų blogos įmonės finansinės veiklos rezultatų vertinimų.
“Labiausiai kenkia diskusija, kuri vyksta tarsi šalia mūsų, kaip kas nori, taip komentuoja. O 426 įmonės darbuotojai kabo ore ir nežino, kas jų laukia. Profesionalių jūrininkų nuomonė apie įmonės padėtį ir jos perspektyvas niekam nerūpi", - stebėjosi V.Vismantas.
Direktoriui vietą teko užleisti kitiems “atsitiktinai", kai Susisiekimo ministerija parengė planą privatizuoti “Lietuvos jūrų laivininkystę". Klaipėdoje buvo surengta pasipriešinimo akcija, visuomeninės organizacijos rinko parašus prieš lietuviško laivyno privatizavimą. Vyriausybė prieš dvi savaites triukšmo išsigando ir laivyno parceliavimą laikinai atidėjo.
Savų esą neproteguoja
Tačiau jokio triukšmo nekilo, kai tarptautinio Vilniaus oro uosto direktoriumi buvo išrinktas susisiekimo ministro E.Masiulio pažįstamas Tomas Vaišvilas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vadovu - E.Masiulio partijos bičiulis Eugenijus Gentvilas.
Atsitiktinai? E.Masiulis tvirtina, kad atsitiktinai.
“Uosto direkcijai vadovauti ėmęs Eugenijus Gentvilas yra savas, tačiau jis dalyvavo skaidriai vykusiame konkurse ir buvo pats geriausias. O jei kalbėtume apie laivininkystę, tai mums svarbiausia ne jos privatizavimas, o ištraukimas iš finansinės duobės. Čia negali būti kalbos apie jokius pažįstamus ar partinę priklausomybę. Bus surengtas konkursas ir viską lems kompetencija", - tikino “Respubliką" ministras.
