Politinės partijos, įsigydamos prekių, paslaugų ar darbų, ir toliau privalės skelbti konkursus ir vykdyti Viešųjų pirkimų įstatymu įstatyme nustatytas procedūras. Išimtys politinėms partijoms, kaip ir iki šiol, bus taikomos tik dėl reklamos kampanijų, vaizdajuosčių ir propagandinių filmų gamybos paslaugų, skirtų politinei kampanijai, pirkimų.
Seimas plenariniame posėdyje svarstė šalies vadovės Dalios Grybauskaitės dekretą, kuriuo pakartotinai grąžintos svarstyti Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos. Birželio 26 d. buvo priimtos Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos, kuriomis nutarta įtvirtinti, kad įstatymas politinėms partijoms būtų taikomas tik tais atvejais, kai prekės, paslaugos ar darbai įsigyjami už valstybės biudžeto asignavimus. Šių nuostatų iniciatoriai pažymėjo, kad politinių partijų lėšas sudaro ne tik biudžeto lėšos, bet ir nario mokesčiai, aukos, veiklos pajamos, palūkanos ir kt.
„Tokiu atveju politinės partijos (jos struktūriniai padaliniai) galėtų paprasčiau ir operatyviau įsigyti reikalingų prekių, būtų atsisakyta neproporcingų biurokratinių suvaržymų ir perdėtai sudėtingų procedūrų“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Pasak prezidentės vyriausiosios patarėjos Rasos Svetikaitės, priimtos pataisos prieštarauja viešajam interesui užtikrinti partijų veiklos ir lėšų panaudojimo skaidrumą, pažeidžia konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, sudaro prielaidas neskaidriam partijų finansavimui ir yra nesuderinamos su ES teise.
„Politinė partija yra viešasis juridinis asmuo, kurio veiklos ir lėšų panaudojimo efektyvumui tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos teisėje yra ir turi būti keliami aukščiausi viešumo ir skaidrumo reikalavimai“, – teigė pranešėja. Pasak jos, priimtu įstatymu būtų grąžinama Viešųjų pirkimų įstatymo netaikymo praktika ir tai būtų rimtas pagrindas Europos Komisijai vėl pradėti Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą.
Plenariniame posėdyje Seimas nusprendė nepritarti prezidentės D. Grybauskaitės veto dėl Viešųjų pirkimų įstatymo pataisų, tačiau nepriėmė grąžinto įstatymo ir be pakeitimų, todėl liko galioti senoji įstatymo redakcija.
Už tai, kad įstatymas būtų priimtas be prezidentės teiktų pataisų balsavo 70 Seimo nariai, prieš – 28, susilaikė 14 parlamentarų (tam, kad pataisos būtų priimtos, jas palaikyti turėjo bent 71 Seimo narys). Už įstatymą su prezidentės teiktomis pataisomis balsavo 38 Seimo nariai, prieš – 9, susilaikė 62 parlamentarai.
