Neseniai Seimas priėmė dvi Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas – mažinti stipriųjų gėrimų akcizą ir pailginti prekybos svaigalais laiką prekybos centruose ir degalinėse iki vidurnakčio. Tačiau sena tvarka galios daugiabučių parduotuvėms.
Sveikatos specialistai, Vyskupų konferencija, kai kurie blaivybės propaguotojai Seime neslepia nusivylimo ir visas viltis deda į Prezidentę, kuri gali Seimo priimtas pataisas vetuoti.
Alkoholio gamintojai ir platintojai sveikina šiuos sprendimus ir tikina, kad tai bent šiek tiek leis atsikovoti per dvejus metus prarastas pozicijas prieš kontrabandinius produktus.
Tvarka nuolat kaitaliojama
Alkoholio kontrolės įstatymas per šį dešimtmetį buvo pakeistas jau daugiau kaip 20 kartų. Paskutiniai pakeitimai buvo priimti prieš dvejus metus – tada gerokai padidėjo alkoholio akcizas, paskui buvo sutrumpintas prekybos svaigalais laikas iki 22 val. Tiesa, pastarąjį draudimą apeidavo kioskų, kurie buvo įregistruoti kaip barai, bet realiai vykdė naktinę prekybą, savininkai.
Lietuva alkoholio apribojimais Europoje pernelyg neišsiskiria. Griežčiausiai šis verslas prižiūrimas Švedijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Islandijoje, Farerų salose, kur svaigalais prekiaujama tik specialiose valdžios įsteigtose svaigalų parduotuvėse. Jos dirba vėliausiai iki 19 val., šeštadieniais dar trumpiau, o sekmadieniais apskritai neveikia. Šiose šalyse – didžiausi akcizai alkoholiui, todėl jis gana brangus. Tiesa, Suomijai ir Švedijai tapus ES narėmis, mokesčius teko šiek tiek sumažinti, nes gyventojai ėmė vežtis gėrimus iš kaimyninių šalių.
Mažiausiai alkoholio prekyba kontroliuojama pietinėse Europos šalyse. Tačiau Prancūzija išskiria visišku bet kokio alkoholio, taip pat ir alaus, reklamos draudimu. Penktadalis valstybių netaiko jokio akcizo vynui. Visose šalyse galioja pirkėjo amžiaus apribojimai. Dažniausiai leidžiama alkoholį pirkti nuo 18–20 metų, bet kai kuriose pietinėse Europos valstybėse, taip pat Danijoje – nuo 16 metų. Trečdalis ES šalių riboja prekybos alkoholiu laiką. Latvijoje ir Estijoje alkoholio galima įsigyti iki 23 val.
Alkoholio vartojimo gausa susirūpino ir Rusijos valdžia, kuri rengia kovos su girtuokliavimu projektą. Šios šalies srityse galioja skirtingi prekybos stipriaisiais gėrimais apribojimai – nuo 8 iki 12 val. per parą, tik keliuose regionuose leidžiama naktinė prekyba. Maskvos srityje nuo rudens stipriaisiais gėrimais leidžiama prekiauti nuo 10 iki 22 val.
Blaivybės gynėjai – šokiruoti
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas sako buvęs šokiruotas, kai parlamentas per savaitę priėmė net dvi, pasak jo, girtavimą skatinančias pataisas.
„Gal čia mėnulio fazės kaltos, kad Seimo nariai priėmė tokius sunkiai suvokiamus sprendimus, – stebėjosi jis. – Amoralu, kai užuot ieškoję būdų, kaip atpiginti paslaugas, vaistus, maistą, pradedame piginti alkoholį.“
A.Matulo teigimu, dėl sumažinto akcizo alkoholiui gėrimai vis tiek nebus pigesni nei kontrabandiniai. „Niekuo nebus paskatinti ir Lietuvos gamintojai, nes pigs ne tik jų, bet ir importiniai svaigalai“, – aiškino Seimo narys. Pasak jo, Lietuva iš kitų šalių išsiskiria alkoholio prieinamumu. „Pas mus 188 gyventojams tenka vienas prekybos svaigalais taškas, kai kitur viena parduotuvė tenka 2–5 tūkst. gyventojų“, – teigė jis. Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga taip pat įsitikinęs, kad pataisos vėl nublokš Lietuvą į gilėjantį girtavimo liūną.
„Per praėjusius dvejus metus apsinuodijimų alkoholiu ir jo surogatais Lietuvoje sumažėjo 31 proc., vadinasi, neišaugo surogatų vartojimas ir kartu sumažėjo legalaus alkoholio vartojimas. Per dvejus metus 27 proc. sumažėjo alkoholinių psichozių skaičius, o tai reiškia tik viena – sumažėjo bendras alkoholio suvartojimas“, – argumentavo jis.
Verslininkai tikisi atsigauti
Prezidentė Dalia Grybauskaitė jau pareiškė, kad vetuos pataisą, leidžiančią ilginti prekybos alkoholiu laiką. Dėl akcizo mažinimo ji kol kas tyli.
Seimo narys Erikas Tamašauskas mano, kad ilginti prekybos alkoholiu laiką būtina. „Šiuo metu draudimai tik sukūrė palankias sąlygas klestėti šešėlinei alkoholio prekybai, – mano jis. – Tai lemia valstybei mokamų mokesčių mažėjimą. Šiuo metu tai neleistina prabanga: ekonomika ir taip nusmukusi, sudėtinga vykdyti biudžeto įsipareigojimus. Alkoholio vartojimas dėl apribojimų nesumažėjo, o nuostoliai ir kita žala akivaizdi.“
Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos prezidentas Laurynas Vilimas sako, kad akcizo mažinimas yra gera žinia, nors pusę rinkos jau pasiglemžė kontrabandininkai. „Kol kas akcizo padidinimas davė tik žalos, o ne naudos“, – tvirtino jis.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Marius Busilas mano, kad dėl sutrumpinto alkoholio prekybos laiko prekybininkai prarado 30 proc. apyvartos. „Ji atiteko šešėlinei ekonomikai. Nežinia, ar pavyks tai susigrąžinti, – svarstė jis. – Daugiau vilčių teikia akcizo sumažinimas. Reikia atsižvelgti į mūsų geografinę padėtį. Mes irgi už blaivybės skatinimą, bet verslui turi būti sudaromos sąžiningos konkurencijos sąlygos. O dabar apribojimai suteikia pranašumų tik kontrabandininkams.“
Nuo kitų metų alkoholio akcizas būtų mažinamas 27,5 proc. – nuo 4,416 tūkst. litų iki 3,2 tūkst. litų už gryno etilo alkoholio hektolitrą. Šiuo metu Lietuvoje galiojantis stipraus alkoholio akcizo tarifas 2,3 karto viršija nustatytą ES minimumą.
Saulius Tvirbutas
