Krikščionių partijos pirmininkas Gediminas Vagnorius teigia, kad valdančiosios koalicijos atstovai ieško, kas galėtų pakeisti premjerą Andrių Kubilių. „Valstiečių laikraščio“ žiniomis, kaip galimi pretendentai dažniausiai minimi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Seimo narys Vitas Matuzas, žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.
G.Vagnorius: „Vyksta slaptos derybos“
Krikščionių partijos pirmininkas G.Vagnorius „Valstiečių laikraščiui“ teigė turįs neoficialių žinių, kad Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir mažesnieji Permainų koalicijos partneriai pradėjo ieškoti, kas galėtų pakeisti premjerą A.Kubilių. „Dažniausiai yra minimi du kandidatai“, – teigė ekspremjeras.
„Valstiečių laikraščio“ žiniomis, kaip realiausi kandidatai, galintys tikti visai valdančiajai daugumai ir prezidentūrai, minimi TS-LKD pirmininko pavaduotoja, krašto apsaugos ministrė R.Juknevičienė ir Seimo narys V.Matuzas. Yra manančių, kad premjero postą galėtų užimti ir TS-LKD narys žemės ūkio ministras K.Starkevičius ar Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis.
G.Vagnorius teigė žinąs, kurie politikai neoficialiuose pokalbiuose įvardijami kaip galimi kandidatai pakeisti A.Kubilių, tačiau atsisakė juos atskleisti. Vis dėlto Krikščionių partijos pirmininkas pripažino, kad skamba ir minėtų politikų pavardės. „Bent mūsų frakcijos Seime atstovams buvo pristatytos dvi kandidatūros“, – teigė jis.
Pasak Krikščionių partijos pirmininko, koalicijos partneriai tikrai žvalgosi galimo kandidato į premjerus, tačiau viešai to kol kas neskelbia. „Demokratinėse valstybėse priimta iš pradžių susitarti koalicijos viduje, tik paskui skelbti naujus sprendimus. Keistai atrodytų, jeigu jie garsiai diskutuotų dėl savo svarstymų ir mąstymų“, – slaptas derybas teisino ekspremjeras.
12 narių frakciją Seime turinčios Krikščionių partijos pirmininkas teigė, kad ieškoti kandidato pakeisti dabartinį premjerą koalicijos atstovus paskatino žinios, kad ir taip trapią Seimo daugumą artimiausiu metu ketina palikti keli parlamentarai: „Mūsų žiniomis, dabar valdančioji koalicija neturi realios daugumos. Turime duomenų, kad kai kurie Seimo nariai gali pasitraukti iš koalicijos.“ Jo žiniomis, tvirtai neapsisprendusių, ką palaikyti, yra ir TS-LKD, ir kitose koalicijos partijose.
Kratosi būsimų pareigų
„Remiu A.Kubilių, dabartinės koalicijos Vyriausybės vadovą, nes manau, kad jis yra tas premjeras, kokio dabar reikia Lietuvai. Gerai pažindama Andrių, kaip atsakingą ir dorą politiką, ramia širdimi sutikau dirbti jo vadovaujamoje Vyriausybėje, todėl negali būti jokios kalbos dėl mano personalijos svarstymo ar kitų politikų paieškų į premjero postą keičiant A.Kubilių“, – „Valstiečių laikraštį“ tikino krašto apsaugos ministrė R.Juknevičienė.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius-krikščionis demokratas V.Matuzas žinią, kad svarstoma jo kandidatūra į premjerus, teigė pirmą kartą išgirdęs iš „Valstiečių laikraščio“ korespondento. „Kas čia per cirkai? Niekas nieko neplanuoja keisti“, – padaręs pauzę pareiškė parlamentaras.
Seimo narys neigė, kad su juo kas nors šnekėjo šia tema, ir tvirtino nejaučiąs džiaugsmo, net jeigu kas už nugaros ir svarsto jo kandidatūrą. „Jokio džiaugsmo nėra“, – tikino Seimo narys.
V.Matuzas teigė nieko negirdėjęs ir apie tai, kad daugumą ketina palikti keli Seimo nariai: „Priešingai, turime žinių, kad dauguma pasipildys.“ Esą pirmadienį jis daug diskutavęs su parlamentarais socialdemokratais ir jie kartu priėję prie išvados, kad dabar keisti koaliciją ar premjerą norinčių nėra. „Aišku, visko politikoje būna“, – pridūrė politikas.
V.Matuzas jau ne pirmą kartą minimas kaip pagrindinis kandidatas užimti svarbų postą Vyriausybėje. Jo pavardė pradėjo viešai skambėti praėjusiais metais pasklidus kalboms, kad vasarą po prezidento rinkimų performuojant Vyriausybę gali būti keičiamas finansų ministras Algirdas Šemeta, kritikuojamas, kad nesusitvarko su pareigomis, tik atlieka buhalterio funkcijas.
Kovą keliuose TS-LKD frakcijos posėdžiuose A.Šemetą itin pliekė ir tuometė Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Irena Degutienė. Ji ypač piktinosi finansų ministro planais dešimtadaliu karpyti biudžetininkų atlyginimus. I.Degutienę palaikė ir kiti frakcijos nariai. Tad politikė pasiūlė A.Šemetą keisti tuomečiu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininku V.Matuzu. Vėliau ji viešai teigė taip tik juokavusi.
A.Kubilius tikina nieko negirdėjęs
Pats premjeras tvirtina, kad valdančioji centro ir dešiniųjų koalicija yra tvirta ir gali tikėtis sulaukti kai kurių opozicijos parlamentarų paramos. „Negirdėjau ir nesitikiu išgirsti, kad kuri nors koalicijos frakcija ar partija nutartų išeiti iš koalicijos ir jungtis prie opozicijos“, – duodamas interviu Lietuvos televizijai sakė premjeras.
TS-LKD pirmininkas tvirtino, kad minimalią daugumą valdančioji koalicija turi jau nuo pernai rudens, todėl dabar nėra „ypač didelių naujų iššūkių“.
A.Kubilius pozityviai vertino ir pokalbius dėl galimos paramos su tris atstovus Seime turinčiais valstiečiais liaudininkais: „Valstiečiai liaudininkai labai aiškiai įvardijo pagrindinę priežastį jų pozicijos – jie nenori papildomo chaoso šalyje. Mes galime tikėtis, kad Seime bus ir daugiau atskirų frakcijų ar Seimo narių, kurie nenorėdami chaoso laikysis, aš įvardyčiau, neutralumo principo, o kartais rasime sutarimą dėl vienokių ar kitokių sprendimų, kuriems reikia platesnės paramos.“
Trapi dauguma gali tapti mažuma
Šiuo metu valdančiajai centro ir dešiniųjų Permainų koalicijai priklauso 46 TS-LKD, 7 Liberalų ir centro sąjungos, 7 Tautos prisikėlimo partijos ir 11 Liberalų sąjūdžio frakcijos narių. Koalicija turi minimalią 71 balso daugumą 141 vietos parlamente.
Šios daugumos gali nelikti, jeigu iš Liberalų ir centro frakcijos pasitrauktų parlamentaras Žilvinas Šilgalis. Jis galutinį sprendimą žada priimti iki Seimo pavasario sesijos, kuri prasidės kovo 10 d. Ž.Šilgalis tvirtina, kad jo netenkina nei frakcijos ir partijos veikla koalicijoje, nei pačios koalicijos sprendimai.
Valdančioji koalicija pradėjo byrėti, kai praėjusių metų vidurvasarį suskilo antra pagal dydį Tautos prisikėlimo frakcija. Iš jos pasitraukę Seimo nariai įkūrė frakciją „Viena Lietuva“ ir šių metų sausio mėnesį su G.Vagnoriaus vadovaujama Krikščionių konservatorių socialine sąjunga įsteigė naują Krikščionių partiją.
J.Razma neigia slaptas premjero paieškas
Į „Valstiečių laikraščio“ klausimus atsako TS-LKD Seimo frakcijos seniūnas Jurgis RAZMA.
- Ar TS-LKD svarsto galimybę pakeisti Ministrą Pirmininką?
- Nesvarsto tokios galimybės ir tam nėra jokio objektyvaus pagrindo.
- Tačiau „Valstiečių laikraštis“ turi informacijos, kad minimos net konkrečių kandidatų į premjerus pavardės.
- Nė iš vieno mūsų Seimo frakcijos ar partijos prezidiumo nario tokių minčių nesu girdėjęs. Tikrai, manau, jos kažkaip mane pasiektų, jeigu būtų kokių nors neformalių pokalbių.
- Teigiate, kad apie kandidatus nekalbama net neoficialiai, nevyksta jokios slaptos derybos tarp partnerių ar su prezidentūra?
- Tikrai, manau, galiu gana atsakingai sakyti, kad net pirmykščio lygio tokių svarstymų nėra buvę. Aš nematau, kad kas nors iš mūsų žinomesnių politikų dabar veržtųsi ir pretenduotų į tas pareigas.
- Minimos R.Juknevičienės, V.Matuzo, K.Starkevičiaus pavardės.
- Teoriškai galima įsivaizduoti – nors ne visi, bet kai kurie jų pagal politinę patirtį tikrai galėtų pretenduoti į tokias pareigas, jeigu susiklostytų kada nors tokia situacija. Bet jeigu jūs jų pačių paklaustumėte, turbūt išgirstumėte smagų juoką.
- Ar TS-LKD tenkina dabartinė padėtis, kai koalicija turi minimalią 71 balso daugumą ir neišsiskiria pavyzdine drausme, juolab kad vienas Seimo narys jau prabilo apie ketinimus pasitraukti iš koalicijos?
- Dirbant sunkmečiu ir dar, kai imamasi ambicingų reformų, be abejo, norėtųsi, kad koalicija būtų kiek įmanoma didesnė ir stipresnė. Šiuo metu labai daug galimybių sustiprinti koaliciją nėra. Bet ieškosime tų galimybių.
Kalbėsimės su frakcijomis, kurios nėra labai tvirtai apsibrėžusios kaip opozicinės, ar su pavieniais Seimo nariais. Gali tekti dėl kiekvieno svarbesnio klausimo atskirai kalbėtis ir žiūrėti, kuriai Seimo narių grupei klausimas, kuris mums svarbus, objektyviai gali būti priimtinas.
Žinoma, būtų puiku, jeigu pavyktų pasiekti principinių bendrų susitarimų dėl dabartinės koalicijos rėmimo. Neatmetame ir tokios galimybės.
- Ar turite žinių, kad ne tik Ž.Šilgalis, bet ir kiti Seimo nariai svarsto pereiti į kitas frakcijas ar opoziciją?
- Aš dar taip kategoriškai neteigčiau ir dėl Ž.Šilgalio. Pažiūrėsime, ar jis žengs tokį žingsnį. O kad daugiau Seimo narių būtų pasirengę tai daryti, tokių žinių neturiu.
Mane buvo pasiekusi viena kita konkreti pavardė. Aš jų pasiteiravau, bet tai buvo griežtai paneigta su nuostaba. Kai kurie net įsižeidė. Gal aš daugiau jų ir nesiteirausiu, išgirdęs panašių gandų.
- Kaip galėtumėte pakomentuoti valdančiosios koalicijos santykius su Krikščionių partija?
- Santykiai tapo sudėtingesni, kai du jų atstovai – Linas Karalius ir Aleksandras Sacharukas – tapo skandalingų istorijų dalyviais, ir tai reikalauja rimto vertinimo. O jie patys, atrodo, tos situacijos nenori rimtai vertinti.
Kita vertus, kai jie, dar neprasidėjus oficialioms deryboms, iškart kategoriškai pareiškė, kad dabartinis premjeras netinkamas, tai taip pat yra žingsnis, nevedantis prie susitarimo. Šiuos du veiksnius išskirčiau kaip svarbiausius, kol kas, matyt, neleidžiančius lengvai įsivaizduoti susėdimo prie derybų stalo. Jokių planų keisti premjerą nėra. Tai tikrai dar kartą galiu užtikrinti. Jeigu tos kalbos nesiliaus, galbūt artimiausiame frakcijos ir prezidiumo posėdyje tokią poziciją užfiksuosime balsavimu ir paskelbsime rezultatus.
Arvydas Jockus
