Valdžia krūmuose
„Jei tavęs nėra „Facebook“, tavęs nėra niekur“, – šiandien sakoma apie plačiausiai paplitusį socialinį tinklą. „Eurostato“ duomenimis, Lietuvoje internetu kasdien naudojasi bent 53 procentai gyventojų. Profilis socialiniame tinkle – neatsiejama šiuolaikiško žmogaus gyvenimo dalis, nors dėl jos tenka kasdien paaukoti mažų mažiausiai valandą asmeninio gyvenimo.
Socialinių tinklų galią suvokiantys Panevėžio politikai vadinamojoje veidaknygėje prisistato ne tik kaip partiniai veikėjai, bet ir kaip moterų, gyvūnų mylėtojai, gėlių augintojai, šeimyniški žmonės ir aistringi keliautojai. Tiesa, virtualią erdvę bendrauti su potencialiais rinkėjais išnaudoja tik vienas kitas Aukštaitijos sostinės Tarybos narys.
O miesto galvos virtualios erdvės vengia. Feisbuke „negyvena“ meras Vitalijus Satkevičius, ten nėra ir abiejų jo pavaduotojų – socialinio tinklo lankytojams neprieinama nei socialdemokratė Regina Eitmonė, nei konservatorius Maurikijus Grėbliūnas.
Mero patarėjas ryšiams su visuomene Darius Simėnas pripažįsta, kad su meru apie feisbuką niekada nė kalbos nebuvę.
„Mane patį dukra tik per klaidą ten užregistravo, bet vis tiek nesilankau. Man norisi asmeninį gyvenimą turėti sau“, – skeptiškai socialinius tinklus vertina D. Simėnas.
Jis svarsto, kad ir V. Satkevičiui pakanka tiek viešumo, kiek jo suteikia žiniasklaida ar Savivaldybės internetinė svetainė. Tačiau radęs progą meras pasistengia dingti ir iš ten. Aukščiausias pareigas einantis Panevėžio politikas šiuo metu atostogauja ir leidžia sau neatsiliepti į žurnalistų skambučius.
Tik viena koja į feisbuką įžengusi ir šiuo metu dukrytės auginimo atostogose esanti administracijos direktorė „tvarkietė“ Kristina Vareikienė.
„Yra žmonių, kurie niekada neklysta todėl, kad jų niekada nevargina jokios protingos mintys“, – savo anketoje mėgstamą J. V. Gėtės citatą prieš keletą metų įrašiusi K. Vareikienė paskutinį kartą feisbuke lankėsi pernai lapkritį. Anksčiau su virtualiais gerbėjais dalijusis nuotraukomis iš kartingo varžybų, kuriose pati su lenktynininkės apranga sėdi prie vairo, dabar administracijos direktorė atsiribojusi nuo viešumos. Su internetiniais draugais ji net nepasidalijo ypač džiaugsmingu gyvenimo įvykių – dukrelės gimimu. Seimūno pomėgis – moterys
Iš trijų Panevėžiui atstovaujančių Seimo narių feisbuke kartkartėmis apsilanko tik 33-ejų Domas Petrulis.
„Nieko nėra neįmanoma“, – savąjį credo paskelbęs jauniausias Seimo narys. Anketoje jis nurodęs vienintelį savo pomėgį – moterys.
Tiesa, tai buvo prieš keletą metų. Išrinktas į Seimą D. Petrulis, atrodo, bus suradęs kitų pomėgių. „Gal krepšinis, internetas?“ – spėliojo politikas, „Sekundės“ paklaustas, ar prisimena, ką įrašęs anketoje. Socialdemokratas potencialiems rinkėjams leidžia tik akies krašteliu žvilgtelėti į savo gyvenimą – feisbuko profilį papuošęs nuotrauka su gražuole mergina – „savo mylimiausia“. Daugiau jokių asmeninių fotografijų D. Petrulis neviešina.
Parlamentaras pripažįsta, kad feisbukas jam reikalingas politiniams tikslams realizuoti. „Socialiniai tinklai yra politiko komunikacijos įrankis“, – mano D. Petrulis.
Kiek virtualių gerbėjų būtų jam lojalūs ir rinkimuose, kaip tvirtina parlamentaras, numatyti labai sunku. Mat dalis tų pačių „draugų“ virtualioje erdvėje užmezgę draugystę su kone visų partijų atstovais.
Socialinius tinklus ignoruoja parlamentarai „darbietis“ Petras Narkevičius ir Povilas Urbšys. Jų nuotraukos iš politinių akcijų puikuojasi partijos bičiulių profiliuose, bet savuosius seimūnai seniai užmiršę. Žmonos abitu nedangstys
Iš 31-o Panevėžio tarybos nario feisbuke „gyvena“ tik penkiolika. Aktyviausias iš jų – kasdien komentuojantis, nuotraukų įdedantis, diskusijas inicijuojantis ir miesto vadovus aštriai kritikuojantis Mantas Leliukas. Šio politiko gyvenimas virtualioje erdvėje – visiems kaip ant delno. Politikui patinka fotografuoti savo šeimą ir jos nuotraukomis gausiai puošti feisbuko paskyrą.
Tarybos narys viešina kone kiekvieną savo žingsnį – kelia inkilus, dūksta su trimis savo atžalomis, močiutei 90-ojo jubiliejaus proga dovanoja 100 rožių, mėgaujasi keturračiais ir motociklais, pramogauja su šeima mieste ir sodyboje, įspūdingai švenčia sūnaus gimtadienį, su trimis augintiniais dalyvauja šunų parodose, serga motokroso varžybose, su šeima atostogauja Turkijoje ir be galo didžiuojasi savo gražuole sportuojančia žmona. Paties M. Leliuko nuotraukų socialiniame tinkle gerokai mažiau nei sutuoktinės – ir puošniomis suknelėmis vilkinčios, ir tik bikiniu prisidengusios.
Atrodo, kad toks politiko atvirumas feisbuko vartotojams netgi labai patinka: M. Leliukas turi 1998 virtualius gerbėjus.
„Geriau savo asmeninio gyvenimo detales paviešinsiu aš, nei tą padarys žurnalistai“, – Tarybos narys pripažįsta apsidraudęs nuo netikėtumų.
M. Leliukas įsitikinęs, kad žmonės turi teisę apie politiką žinoti viską: kuo domisi, ką veikia, netgi – su kuo miega.
„Kas neturi ko parodyti, ir nerodo. Mano žmona, trijų vaikų mama, labai graži, kodėl jai nenusifotografuoti per atostogas su bikiniu? Negyvename tokioje davatkiškoje visuomenėje, kur į paplūdimius moterys eitų su vienuolių abitais“, – sako M. Leliukas.
Lyg gyventų akvariume, kai esi visiems matomas, anot politiko, šeima ypač pajuto maždaug prieš ketverius metus jam tapus Tarybos nariu. Dabar, anot jo, net mokyklinio amžiaus sūnus supranta viešumo kainą ir pagalvoja, kaip elgtis.
Bet M. Leliukas neketina pats pasislėpti ir savo šeimos paslėpti po uždanga.
„Būdamas feisbuke esi arčiau rinkėjų. Tai yra pigiausia investicija į politinę reklamą. O kam nepatinka, ką ten veikiu, tegul žiūri ne į mane, o į save“, – ramus M. Leliukas. Asmeninis gyvenimas po devyniais užraktais
Prieš ketvertą dienų feisbuko vartotoja tapusios Tarybos narės Gemos Umbrasienės paskyroje dominuoja pranešimai apie partijos veiklą ir šunys. Du jos lojantys gražuoliai ir ant šeimininkės darbo stalo įžūliai susirangantis katinas – vieninteliai jos šeimos atstovai, kuriuos politikė pristato viešai. Ji net savo anketoje apie šeimą nė neužsimena.
„Šiandien man sunku atsakyti, ar kada nors įdėsiu į internetą šeimos nuotraukas. Kiek dar įmanoma, norėčiau artimuosius apsaugoti nuo viešumo“, – teigia G. Umbrasienė.
Feisbuko vartotoja politikė sako tapusi atsitiktinai – priregistravo kolega. Tarybos narė pasakojo kasdien socialiniame tinkle praleidžianti maždaug porą valandų ir, pripažįsta, jau sulaukusi į virtualią erdvę nugrimzdusios žmonos pasigendančio sutuoktinio priekaištų.
Per keturias dienas G. Umbrasienės draugų ratas jau išaugo iki daugiau nei poros šimtų.
„Man atrodo, kad privalau atsakyti į visus laiškučius. Galvoju, o ką daro turintieji 1000 ir daugiau draugų? Mane ramina, kad feisbukas – tokia vieta, kur niekas neįsižeis nesulaukęs atsakymo“, – svarsto G. Umbrasienė. Kol kas politikė negali įvardyti, į kokį interneto vartotoją orientuojasi priimdama ir pati siųsdama kvietimus draugauti.
„Kol kas galiu pasakyti tik tiek, kad šnekučiavimasis feisbuke tiktai moko bendrauti“, – išvadą daro Tarybos narė. Vienas iš aktyvesnių Panevėžio tarybos narių „feisbuke“ – aktorius Laimutis Sėdžius. Tiesa, jo paskyroje neužverda aršios politinės diskusijos. Į politiką atėjusio menininko profilis – subtilus. Feisbuke yra daugiausia jo nuotraukų iš spektaklių ir aplankytų šalių. Lyderė – prezidentė
Tarp Lietuvos politikų užtikrinta feisbuko lyderė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji turi 185 tūkst. virtualių gerbėjų. Apie ją internete nurodo kalbantys 42 tūkst. ir tik 2100 vartotojų prezidentė nepatinka.
Socialinių tinklų galią formuojant šiuolaikiško politiko, lyderio įvaizdį ypač sėkmingai išnaudoja Vilniaus meras Artūras Zuokas. Jo žingsnius virtualioje erdvėje seka 10 334 vartotojai.
Pasauliniu feisbuko lyderiu galima įvardyti JAV prezidentą Baraką Obamą. Bene pirmasis politikas, įrodęs, kad interneto jėga gali nulemti rinkimų kampanijos sėkmę, JAV prezidentas turi gerbėjų 14 kartų daugiau nei Lietuvoje gyventojų – 41 861 722. Nežino, ką veikti virtualioje erdvėje
Dr. Andrius Šuminas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Medijų tyrimų laboratorijos vedėjas Pastaraisiais metais, ypač nuo 2010-ųjų, akivaizdžiai matome politikų bandymus naudoti socialines medijas komunikacijai su potencialiais rinkėjais.
Vis daugiau politikų registruojasi feisbuke. Kitas klausimas – kiek tinkamai ir efektyviai politikai išnaudoja socialinius tinklus. Lietuvos politikai tarsi jau suprato, kad socialiniuose tinkluose reikia būti, bet ką ten veikti, dar nelabai žino.
Kaip kiekvienas iš daugelio feisbuko vartotojų, jie dalijasi asmenine informacija – kačių, žmonų, vaikų nuotraukomis, kelionių įspūdžiais. Kiti bando skleisti savo idėjas ir burti bendraminčius, bet tokių yra gerokai mažiau nei pirmųjų.
Visiškai nėra klaida politikui virtualioje erdvėje paviešinti asmeninio gyvenimo detales. Kitas klausimas, kur yra riba? Kai politikas pradeda dėti savo ir žmonos nuotraukas iš Palangos paplūdimio, ar tikrai nėra per daug asmeniškumo?
Žinoma, kur riba, priklauso ir nuo politiko amžiaus bei politinių pažiūrų. Tai, kas tinka liberalui, nelabai tiks vyresnio amžiaus konservatoriui.
Nuosekliai mezgant kontaktus ir bendraujant politikui galima užsitikrinti virtualių draugų paramą rinkimuose. Bet ne veltui internetinėje erdvėje egzistuoja terminas „draugų kolekcininkai“ – kai draugu gali tapti bet kas, net ir didelis jų skaičius yra bevertis.
Socialinės medijos remiasi ilgalaikiais kontaktais. Vadinasi, sėkmingam politikui reikia nuolatos dalyvauti, bendrauti virtualioje erdvėje. Artėjant Naujiesiems vėl matysime masinį politikų aktyvumą, kaip ir 2011-aisiais, prieš praėjusius savivaldos rinkimus. Tada feisbukas masiškai buvo naudojamas rinkimų reklamai. Kiek tai efektyvu, lemia paties politiko supratimas, ką jis ten veikia. Vietos politikui 1000 draugų iš visos Lietuvos yra kur kas blogesnis rodiklis nei keli šimtai vietinių žmonių. Inga Kontrimavičiūtė
