Visuomenininku prisistatantis Nacionalinio susivienijimo narys Linas Karpavičius socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė įrašą, reaguodamas į vieno naujienų portalo straipsnį, kuriame fotografė, stilistė Deimantė Rudžinskaitė teigė neplanuojanti turėti vaikų. Politikas piktinosi tokiu moters pasirinkimu, teigdamas, esą vaikų turinti moteris yra gražesnė, neva labiau reikalinga vyrui.
„Mano herojė... Ne, ne ji mano herojė. Mano herojė nė iš tolo į ją nepanaši. Mano herojė yra mergina ar moteris, kuri nori susilaukti vaikų.
Šiandien ją mačiau Vilniuje stumiančią vaikišką vežimėlį, mačiau prekybos centro kasoje rikiuojančią savo vaikučius, mačiau gatvėje valančią nosį savo mažyliui.
Nežinau kaip tai paaiškinti, bet mergina, moteris turinti vaikų yra gražesnę už dar neturinčią. Neįsižeiskite neturinčios. Viskas dar priešakyje.
Klaidingai suvokiama, kad vyrui patogiau būti su nenorinčia turėti vaikų. Taip, jei vyras nekuria toli siekiančių planų su mergina, jam patogiau, kad ji nenorėtų vaikų. Bet kada lengvai galima išsiskirti. Bet jei sutikai merginą, kuri verta būti tavo vaiko motina, vyro požiūris iš karto pasikeičia“, – rašo L. Karpavičius.
Karpavičius: „Vaikas – tai laidas pririšantis vyrą prie savęs“
Įrašo autorius tvirtina, esą vyrai labiau už moteris nori susilaukti vaikų – neva taip reikalauja jų instinktas, tačiau nepagrindžia to nei moksliniais tyrimais, nei kitais įrodymais.
„Netiesa, kad vyrai nenori vaikų. Vyrai daugiau nori sulaukti palikuonių nei moteris. Vyro instinktas reikalauja palikti kažką po savęs. Kam tada dirbti, uždirbti, stengtis, kaupti jei nebus kam viso to palikti? Kokia tada viso to prasmė? Vaikas, palikuonis įprasmina vyro egzistenciją šiame pasaulyje fizinėje erdvėje ir dovanoja jam nemirtingumo jausmą“, – teigia L. Karpavičius.
Pasak politiko, moteris per vaiką gali „pririšti“ prie savęs vyrą. Tiesa, kaip teigia L. Karpavičius, tam reikia dviejų subrendusių žmonių.
„Moterys žino seną gudrybę apie vyrus. Vaikas – tai laidas pririšantis vyrą prie savęs. O jei dar vaikas yra vyro kopija? Tada vyras yra jūsų iki grabo lentos.
Tik ne visi vyrai dar būna tam įvykiui subrendę. Bet anksčiau ar vėliau tai ateina ir tada vyrui reikia įprasminti savo buvimą šiame pasaulyje. O kaip tai padaryti be mylimos moters? Rūpestingos, mylinčios, šiltos, pasiaukojančios, stiprios. Tik dviese, kartu tai galima pasiekti“, – tvirtina įrašo autorius.
Rėžė žinomoms moterims
L. Karpavičius kritikuoja ir kitų žinomų moterų pasisakymus apie šeimą ir vaikus. Jis ragina šias moteris savo įsitikinimus reikšti „ne viešai, o siauroje kompanijoje“.
„Jau ne kartą žinomos moterys „reklamavo“ savo nenorą turėti vaikų. Jazzu, Leščiauskaitė, Nainė...Kuo viskas baigėsi tikiuosi visi matėte. Dvi jau pametė savo kvailus įsitikinimus, dabar turi vaikučius ir atsidžiaugti negali. Norėčiau sakyti, kad mano pagarba joms, bet ką daryti su tomis jaunutėmis merginomis, kurios pasiklausė jūsų paistalų ir priėmė juos už gryną pinigą? Kiek jų išgirdę jūsų patarimus pasidarė abortus, nes patikėjo, kad toks gyvenimo modelis yra geriausias.? Ar kada pagalvojote apie tai?
Todėl mano patarimas žinomoms moterims būtų toks, kad savo mintis apie vaikų turėjimą reikštų ne viešai, o siauroje kompanijoje. Nes jūsų mintys materializuojasi. Sunku apie tai kalbėti, bet vaikų susilaukti negalinčioms moterims gyvenimas bus daug sunkesnis, nei galinčioms. O kiekvienas abortas tokią tikimybę mažina. Kam vyrui, kuris yra savo pajėgumo viršūnėje (25-45 metai) moteris, negalinti ir nenorinti susilaukti vaikų? Pagalvokite apie tai“, – rašo L. Karpavičius.
Savo ruožtu D. Rudžinskaitei vyras linki „baigti kvailus svaičiojimus“.
„Tokios kalbos atsiranda tik tada, kai moterys gyvena ne su vyru, o su vaiku. Kam jai antras vaikas, kai vienas guli ant sofos su alaus buteliu. Tokie vyrai - vaikai negali pas moterį aktyvuoti motinystės programos. Maksimumas ką jie gali, tai tik įsukti į pasitenkinimų ratą, kurioje sudeginama visa moters energija. Tai galima pamatyti net moters žvilgsnyje“, – porina L. Karpavičius.
„Turėkite vaikų ir būkite savo vyrų herojėmis“, – priduria jis.
Įrašas įsiutino komentatorius: „Jūs tiesiog nusišnekate“
Šis L. Karpavičiaus įrašas kaipmat išplito socialiniuose tinkluose. Jis susilaukė virš 1,7 tūkst. reakcijų ir beveik 900 komentarų. Dauguma komentatorių gėdijo įrašo autorių teigdami, kad ne vyrams aiškinti, ką moteriai daryti su savo kūnu.
Į Nacionalinio susivienijimo nario teiginius sureagavo ir žinomi žmonės.
„Prašau, nenaudokite mano minčių savo kliedesiams. Jūs tiesiog nusišnekate“, – pakomentavo laidų vedėja Fausta Marija Leščiauskaitė.
„Ir išvis, ponas spermiau, kas jūs galvojat esąs, kad aiškuntumėt, ką mes turim daryt su savo gimdomis? Nes jei jaučiat teisę pasisakyt, ką moteris turi daryt su SAVO kūnu, tai aš jaučiu tokią pačią teisę išsireikšti, kad kai kurie idiotai turėtų nedelsiant pasidaryti vazektomiją. Pirštais nerodysiu, bet gal užteks proto suprasti. Aš už kokybę, ne kiekybę“, – atšovė nuomonės formuotoja Agnė Kulitaitė.
„Screenshotinu. Bus medžiagos aptarti su studentais, kai kalbėsim apie lyčių santykius ir mizoginiją. Jūs net nesigilinate, kodėl moterys negali, nenori ar nesirenka turėti vaikų. Rašykit toliau, bus daugiau medžiagos dėstymui“, – įkando politikos ir religijos antropologė Gražina Bielousova.
Sureagavo ekspertė
Siekiant išsiaiškinti, ar bent dalis politiko teiginių yra pagrįsti moksliškai, naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į Lygių galimybių plėtros centrą.
Centro ekspertė Monika Orechova pažymi, kad ši nuomonė nėra pagrįsta faktais ir atliepia tik konkretaus žmogaus įsivaizdavimą.
„Savotiškai stebina, kad tokio pobūdžio pasvarstymus bandoma pateikti kaip objektyviai pagrįstą poziciją. Be abejo, kiekvienas žmogus turi teisę reikšti savo nuomonę ir socialiniai tinklai tam sukuria iš esmės neribotas sąlygas, tačiau natūralu, kad su klausimu menkai susipažinusio žmogaus pasvarstymai apie tai, kaip kiti žmonės turėtų gyventi savo gyvenimą ir kokius asmeniškus, intymius, su savo įsitikinimais, tikslais ir kūnu susijusius sprendimus turėtų priimti, sukelia neigiamą skaitytojų reakciją“, – teigia M. Orechova.
Anot ekspertės, įraše tiek apie moteris, tiek apie vyrus pateikta daug įvairių mitų ir stereotipų, tačiau keli iš jų itin ryškūs.
„Labai ryški moters suvokimo kaip daikto, kaip instrumento linija. Autorius moters vertę apibrėžia per tai, kiek ji jam, konkrečiam vyrui, yra patraukli, taigi, moteris traktuojama kaip jo geismo objektas. Moteris įraše iš esmės pateikiama kaip įrankis autoriaus įsivaizduojamiems vyro tikslams pasiekti, tačiau tie vyro tikslai irgi suvokiami labai ribotai ir agrariškai. Vyro savirealizacija apribojama palikuonių palikimu, kas nedaug skiriasi nuo gyvūnų, nors vyrai gyvenime taip pat gali turėti ir turi įvairių tikslų ir siekių“, – paaiškina M. Orechova.
Paneigė mitus
Štai vienas iš L. Karpavičiaus teiginių: „„Vyrai daugiau nori sulaukti palikuonių nei moteris. Vyro instinktas reikalauja palikti kažką po savęs.“ Kiek tai pagrįsta moksliškai?
„Užsienyje atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad vyrai išties dažniau teigia norintys susilaukti vaikų, tačiau noro nereikėtų painioti su poreikiu ar instinktu. Sociologai šį reiškinį vertina atkreipdami dėmesį į tai, kad vis dėlto didžiąją vaikų auginimo naštos dalį iki šiol neša moterys, tad vyrų noras turėti vaikų yra susijės su tuo, kad vaiko gimimas vyro sveikatos, gyvenimo, pajamų nepakeiča taip drastiškai kaip moters“, – pažymi M. Orechova.
„Evoliucijos sąlygotas žmonių polinkis daugintis jau yra persipynęs su įvairiomis kultūrinėmis ir socialinėmis normomis – kai šimtmečiais vyrams ir moterims kartojama, kad tik vaikas juos įprasmins, žmonės pradeda tuo tikėti“, – akcentuoja ekspertė.
Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad L. Karpavičiaus minimo vyro instinkto neva pratęsti giminę, kaip ir dažnai įvardijamo motinos instinkto, nėra.
„Motinos instinktas“, kuriuo apibūdinamas neva natūralus moters gebėjimas pasirūpinti savo vaikais, daugelio tyrimų jau yra paneigtas. Kai kurios mokslininkės siūlo motinystės instinktą pervadinti „rūpinimosi instinktu“, kadangi vaiku besirūpinantis žmogus, nepriklausomai nuo jo lyties, šiame rūpinimosi procese išmoksta atpažinti vaiko poreikius ir juo rūpintis. Tyrimai rodo, jog mezgant ryšį su vaiku, per pirmuosius šešis vaiko gyvenimo mėnesius, oksitocino, kitaip dar vadinamo laimės hormonu, kiekis padidėja tiek moterims, tiek aktyviai vaiku besirūpinantiems vyrams“, – teigia M. Orechova.
Savo ruožtu Lygių galimybių plėtros centras atkreipia dėmesį į L. Karpavičiaus teiginį apie tariamą vyro poreikį „palikti kažką po savęs“.
„Jeigu komentaro autorius nori po savęs kažką palikti, tai galima palikti: švarią virtuvę, tualeto kriauklę ir paklotą lovą po savęs. O vaikų negalima palikti, juos reikia auginti, kaip ir mamų negalima palikti vienišų“, – apibendrinamajame komentare nurodo centras.
Moterims derinti karjerą su darbu – sunku
Lietuvoje drastiškai mažėja gimstamumas, 2024 m. pasaulį išvydo beveik 19 tūkstančių naujagimių – tai beveik dviem tūkstančiais mažiau nei 2023 m. Dėl natūralios kaitos mažėjantį gyventojų skaičių keičia migrantai, reemigruojantys, sugrįžtantys lietuviai bei užsieniečiai.
Regvita Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikoje susilaukė antrosios dukros. Neslepia, kad vardo paieškoms įtakos turėjo ir vienos žinomos dainininkės vardas.
„Ta dainininkė – gabi, tai kažkiek įtakos turėjo. Su vyresniąja dukra nusprendėme, kad dar kol nebuvo gimusi, vis Igulė, Iglutė. Taip tikriausiai ir paliksim“, – TV3 Žinioms pasakoja moteris.
Regvita nesistebi, kad kasmet Lietuvoje gimsta vis mažiau naujagimių. O priežasčių, moters teigimu, ne viena.
„Brangiai kainuoja tie mažyliai, brangiai. Mamoms labai sudėtinga su darbais. Aš darbinausi į vadovo poziciją, man iš karto buvo klausimas, o ką darysit su vaiku?“ – sako Regvita.
Dar 2020 m. Lietuvoje gimė beveik 24 tūkstančiai naujagimių, o 2024 m. skaičius nesiekė nė 19 tūkstančių. Moterys gimdo mažiau vaikų, pradeda gimdyti vėliau. Kadangi Lietuvoje daugiau gyventojų miršta nei gimsta, dėl natūralios kaitos valstybė pernai neteko 18,8 tūkstančių žmonių.
Bevaikystė auga
Vieni žmonės nesusilaukia vaikų dėl vaisingumo problemų, kiti patys nusprendžia jų neturėti. Šis reiškinys vadinamas savanoriška bevaikyste.
Lietuvoje bevaikystė nėra tokia didelė kaip kai kuriose Vakarų šalyse, tačiau ji auga.
„Tarkime, jeigu pasižiūrėsime į moteris, kurios šiais metais sulauks 45–50 metų, apie 11 proc. nesusilaukia vaikų. Tuo metu 20 m. vyresnėje moterų kartoje, t. y. toje, kuri gimė 1955–1959 m., jų buvo 8,5 proc. Taigi galime sakyti, kad bevaikystė truputį auga“, – sako VDU profesorė Aušra Maslauskaitė.
Įdomu tai, kad bevaikystė yra nevienoda. Vienose kartose bevaikėmis dažniau likdavo moterys su aukštuoju išsilavinimu, kitose – žemesnio išsilavinimo moterys.
„Dažniausiai bevaikės likdavo tos moterys, kurios turi aukštąjį išsilavinimą, bet jauniausiose kohortose (1970–1974 m., 1975–1979 m. gimimo kartos) bevaikių moterų dalis auga tarp žemesnio išsilavinimo moterų. Kitaip tariant, jeigu anksčiau bevaikės moterys likdavo tos, kurios buvo su universitetiniu išsilavinimu, pastaruoju metu bevaikių moterų dalis auga, kurios anksčiau pagimdydavo – su žemesniu, su viduriniu išsilavinimu“, – komentuoja A. Maslauskaitė.
Visgi kiek bevaikių moterų gyvena šalyje, sužinome tada, kai moterys, užbaigusios savo reproduktyvaus amžiaus ciklą, taip ir neturi biologinių vaikų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
