Inga Kontrimavičiūtė
Dalį ežero privatizavusiam ir priėjimą grandine užtvėrusiam Panevėžio krašte garsiam politikui ir verslininkui, rajono Tarybos nariui Jonui Katinui poilsis prie vandens apkarto. Gamtosaugininkams pagrasinus bauda, politikui teko ne tik grandinę nuimti, bet ir nuardyti į vandenį nutiesto solidaus tiltelio turėklus.
Papiktino dvarponio valdos
Po Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento inspektorių vizito grandinę nuo tilto į ežerą teko nukabinti ir J. Katino kaimynams.
Vaivadų pašonėje telkšančio ežerėlio pakrantę prie jos įsikūrusieji pavertė privačia nuosavybe. Čia namą susirentęs J. Katinas sugalvojo, kad jo pašonėje vandens malonumais mėgautis gali tik pats arba gavusieji jo leidimą.
Priešas namą politikas nutiesė solidų lieptą į vandenį, o kad jo nemindžiotų atokvėpio gamtoje ieškantys prašalaičiai, praėjimą užtvėrė grandine ir užkabino grėsmingo šuns atvaizdą su prierašu, jog įspėsiantis tik vieną kartą.
Jo pavyzdžiu pasekė ir kaimynas. Už kelių šimtų metrų šis irgi susirentė tiltuką, tiesa, kuklesnį, ir užkabino grandinę.
Taip grandinėmis aptverti tilteliai įžeidė gamtos mylėtojus. Dviračiu Panevėžio apylinkes mėgstanti išmaišyti Daiva B. pasakoja buvusi apstulbinta garsiojo rajono Tarybos nario sunkiai suprantamu humoro jausmu. „Važiavau pasibūti prie ežero, o patekau į dvarponio valdas. Grandinė ant tilto, užrašas, kad pirmą kartą tik perspės, mano nuomone, yra žmonių paniekinimas. Esą tokiems varguoliams kaip aš, neturintiems nuosavo ežero, negalima nė kojos čia kelti. Paprastai jei pirmą kartą įspėja, antrą – šauna. Jei politikas galvojo taip tik pajuokauti, jo humoro jausmas labai prastas“, – mano Daiva B.
J. Katino kaimyno irgi užtvertas lieptelis dviratininkės taip neįžeidė – prie jo bent nekabėjo grėsmingas, perspėjantis nesiartinti užrašas.
Atsipirko įspėjimu
Kad J. Katinas leido sau per daug, vos užmetęs akį į nuotrauką patvirtino ir aplinkos viceministras Linas Jonauskas.
Į politiko valdas nuvykę Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento inspektoriai konstatavo, kad altruistiškais darbais bendruomenei garsėjantis J. Katinas šį kartą atsidūrė įstatymų pažeidėjų sąraše.
Pasak Aplinkos apsaugos agentūros vadovo Antano Gailiušio, politikas neteisėtai užtvėrė ežero apsaugos juostą. Įstatymai numato, kad nuo didesnio nei 10-ies arų vandens telkinio kranto linijos privalo būti palikta penkių metrų juosta. Jos užtverti neturi teisės netgi privataus ežero šeimininkai.
„Įstatymas numato, kad turi būti palikta vietos prieiti prie vandens telkinių, net ir privačių. Šiuo atveju J. Katino tiltas užtvėrė praėjimą prie ežero. Aplinkui einančiam žvejui šioje vietoje nori nenori tektų pasukti į kelią“, – „Sekundei“ teigė A. Gailiušis.
Verslininkui surašę administracinių teisės pažeidimų protokolą aplinkosaugininkai perspėjo per parą nuimti grandinę ir nuardyti tiltelio turėklus. Jei J. Katinas būtų pagailėjęs savo statinio, jam grėsė piniginė bauda. Nors politikas įrodinėjo aplinkosaugininkams puikiai išmanąs teisės aktus, tačiau jau kitą dieną nuvykę patikrinti inspektoriai pamatė kitą vaizdą – ant tiltelio neliko nei grandinės, nei turėklų – priėjimas prie ežero atviras.
Užtvarą nuo tiltelio nuėmė ir J. Katino kaimynas. Pasak A. Gailiušio, šis teisinosi, jog tiltelį į vandenį nutiesęs mamos 70-mečio proga, kad artimiausias žmogus turėtų kur ramiai pasėdėti ir vaizdinga ežero panorama pasigrožėti. Grandine įėjimą ant tilto užtverti esą teko po to, kai juo pradėjo dviračiais važinėti vaikai.
Gąsdins nebe šunimi, o katinu
Aplinkosaugininkų vizitas J. Katinui nebuvo malonus. Tarybos narys neslėpė susierzinimo, kad žiniasklaida susidomėjo ežero pakrante jo valdose.
„Tarybiniais laikais čia buvo kemsynai, niekas nė nosies įkišti negalėjo. Į pakrantę mano 1000 mašinų juodžemio suvežta, o kai sutvarkiau, tada kai kam graži aplinka tikriausiai ėmė nepatikti“, – kaltų ieškojo politikas.
J. Katinas teisinasi įėjimą ant tiltelio grandine užtvėręs ne dėl savo patogumo, o dviračiais atvažiuojančių vaikų saugumo – susirūpino, kad koks jaunasis dviratininkas nuo jo tiltelio į vandenį nepūkštelėtų, nes prie kranto gilu.
„Tada būtų didžiausias kriminalas, kad vos ne J. Katinas vaiką įstūmė“, – piktinosi Tarybos narys.
Politikas tvirtino žinantis Lietuvos Respublikos įstatymus ir jokio pažeidimo nepadaręs. Paklaustas, kodėl, jei nesijaučia nusižengęs, pakluso aplinkosaugininkams ir nuardė ne tik grandinę, bet ir turėklus, aiškina paklausęs jų patarimo.
„Nuėmiau, nes bus geriau, kad tilto turėklus pastatysiu ne krante, o ten, kur vanduo prasideda. Ir „lenciūgėlis“ ten atsiras, ir bus parašyta, kad negalima užeiti nesuderinus su liepto savininku“, – žada J. Katinas.
Taip užtverti kelią prašalaičiams politikas turi teisę. Jis – vienas iš dviejų telkinio savininkų. Dalis ežero verslininkui atiteko atkūrus nuosavybės teises į vandens telkinį.
„Turėjau nuosavybę į vandens telkinį tėviškėje, o šito dalis A. Smetonos laikais priklausė apskrities viršininkui. Kaune gyvenanti jo dukra 1994-aisiais atsiėmė už telkinį kompensaciją, todėl man buvo leista iš tėviškės nuosavybę čia persikelti“, – ežerėlio įsigijimo istoriją atskleidė J. Katinas.
Politikas tvirtina Vaivadų gyventojams niekada nedraudęs naudotis jo tilteliu.
„Man tik paskambina – ir be jokių problemų maudosi. Nieko pikto tuo „lenciūgėliu“ nenorėjau pasakyti. Mano mėlynakiai Sibiro haskiai – draugiški šunys“, – tikina Tarybos narys.
J. Katinas juokauja ant naujos grandinės užkabinsiantis nebe pikto šuns, o katino atvaizdą.
