Lietuvos politikai – Seimo nariai ir partijų lyderiai reiškia susirūpinimą dėl byrančios bendrovės „Leo LT“, kuri valdo Lietuvos energetikos ūkį, valdybos griūties. Viešai pateikiami paaiškinimai daugumos jų visiškai neįtikina.
Valdančiosios Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) lyderis Artūras Zuokas portalui „Balsas.lt“ tvirtino, kad staigus bendrovės vadovo Rymanto Juozaičio atsistatydinimas dėl formaliai suprantamos priežasties slepia daug gilesnius procesus. „Tiksliai žinau, kad privatus investuotojas jau apie pusantro mėnesio ieškojo naujo vadovo, kalbino įvairius žinomus asmenis“, - sakė Artūras Zuokas, neminėdamas konkrečių priežasčių.
A. Zuoko nuomone, privatus kapitalas visiškai valdo situaciją ir valstybė užima tik statisto vaidmenį. „Būtina pasiekti, kad naujas vadovas būtų skiriamas tik suformavus naują valdančiąją koaliciją ir patvirtinus Vyriausybę“, - sakė A. Zuokas. Pasak politiko, bendrovė yra valstybei pernelyg svarbi, kad galima būtų tokius procesus stebėti visiškai pasyviai.
Seimo rinkimuose kol kas sėkmingiausiai pasirodžiusios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Andrius Kubilius sakė galįs tik spėlioti, kas čia dedasi. „Keistas buvo pats R. Juozaičio paskyrimas į šias pareigas, atsimenant, kaip jį ir „Lietuvos energiją“ prieš tai kritikavo „Maximos“ atstovai. Keistas ir atsistatydinimas. Noriu išgirst iš Vyriausybės konkretų paaiškinimą. Juk dabar pats įkarštis įvairių derybų, kuriose turi dalyvauti bendrovės vadovybė, ir staiga paaiškėja, kad tam nebėra žmonių“, - stebėjosi A. Kubilius.
Konservatorių lyderis sakė, jog A. Zuokas galįs daugiau žinoti apie užkulisinius privačių investuotojų judesius, nes yra valdančiosios koalicijos partneris. „Juokais svarstau, ar priežastis nėra pirmasis rinkimų turas. Gal reikia vietos Gediminui Kirkilui? Juk ir Gerhardas Schroderis užėmė vadovaujantį postą savo palaimintame projekte“, - juokavo A. Kubilius.
Opozicinės Tvarkos ir teisingumo partijos lyderis Valentinas Mazuronis padėtį komentavo panašiai. „Tai rodo gelminius kažkokių interesų ir kapitalo grupių persistumdymus. Per maža informacijos, kad būtų padarytos konkrečios išvados, bet ir R. Juozaičio atsistatydinimas, ir pono Sauliaus Spėčiaus labai jau lengvas tarsi pasitraukimas, tarsi pasilikimas žymi daug daugiau, nei sakoma viešai“, - tvirtino politikas.
V. Mazuronį ypač šokiravo R. Juozaičio apsisprendimo staigumas. „Dar ryte žmogus šneka apie bendrovės plėtrą, investavimą į vėjo jėgaines, o po kelių valandų meta pareiškimą“, - stebėjosi „tvarkdarys“.
Darbo partijos atstovas Kęstutis Daukšys taip pat sakė, kad „kažkas tikrai vyksta“. „Jei kalbame apie Rymantą Juozaitį, tai šitai anksčiau ar vėliau turėjo įvykti. Manau, norima susitvarkyti taip, kad po rinkimų nauja valdžia negalėtų nieko bendrovėje pakeisti. S. Spėčiaus atvejis man išvis nesuprantamas. Jis protingas žmogus ir turėjo suprasti, kad jo nuėjimas į šias pareigas negerai atrodo“, - sakė K. Daukšys.
Du pasitraukė – kiti tyli
Už milijardinės vertės projektus atsakingo nacionalinio investuotojo „Leo LT“ valdybos pirmininkas Rymantas Juozaitis – ne pirmas besitraukiantis valdybos narys. Dar anksčiau savo įgaliojimus bendrovės valdyboje sustabdė buvęs ministro pirmininko patarėjas Saulius Spėčius. Taip jis buvo priverstas pasielgti po to, kai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pripažino jį supainiojus viešuosius ir privačius interesus. Mat jis, patarinėdamas premjerui Gediminui Kirkilui, aktyviai dalyvavo derybose ir įstatymų bei sutarčių, reglamentuojančių bendrovės veiklą, kūrime.
Tokie įvykiai žiniasklaidoje sukėlė kalbas apie visišką bendrovės vadovybės griūtį. Kiti „Leo LT“ valdybos nariai – Ramūnas Bičiulaitis, Darius Šulga ir Eglė Daunienė nieko nekomentuoja: nei situacijos, nei savo tolimesnių planų. Išėjus valdybos pirmininkui, automatiškai turi atsistatydinti ir visa valdyba.
Atsistatydinimo rašte R. Juozaitis aiškina „susiklosčius sudėtingoms šeimyninėms aplinkybėms“ nebegalintis „pilnu krūviu eiti valdybos pirmininko, vyriausiojo vykdomojo pareigūno ir Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininko pareigų“. „Neįmanoma suspėti visur viską gerai padaryti ir dar pabūti su šeima, todėl pasirinkau šeimą ir Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininko pareigas“, – Lietuvos radijui aiškino R. Juozaitis.
Nutraukti valdybos nario ir vyriausiojo vykdomojo pareigūno sutartis šalių susitarimu „Leo LT“ vadovas prašo nuo spalio 24 d.
R. Juozaitis „Leo LT“ vadovu tapo nepaisant to, kad dar vasarą bendrovės pagrindinių savininkų – „Maximos“ šulai viešai kritikavo jo vadovaujamą AB „Lietuvos energija“ (LE) dėl tariamo prorusiškumo ir stagnatoriškų veiklos metodų. Šia dingstimi ir nacionalinio investuotojo bendrovė buvo suformuota ne LE pagrindu, o įsteigiant patronuojančią įmonę.
Koncernas „Leo LT“ įkurtas šįmet. Jį steigė bei akcijas pasidalijo valstybė bei prekybos tinklo „Maxima“ vadovų įmonė. Valstybė, perdavusi „Leo LT“ turėtas „Lietuvos energijos“ ir Rytų skirstomųjų tinklų (RST) akcijas, gavo 61,8 proc. „Leo LT“ akcijų, „Maxima“ savininkai (vadinamasis „VP dešimtukas“), perdavę VST akcijas – 38,2 proc. Bendrovės steigimą lydėjo visuomeniniai protestai ir skandalingos istorijos apie šimtus milijonų dividendų, kuriuos iš privatizuotų Vakarų skirstomųjų tinklų apyvartinių lėšų išsimokėjęs nacionalinis investuotojas prabilo ir apie elektros kainos didinimą vartotojams – kad būtų sukauptos lėšos naujiems projektams: atominei elektrinei ir elektros jungtims su Vakarais.
