Per savivaldos rinkimus į Raseinių tarybą išrinktas Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas" narys Remigijus Ačas vakar nutarė palikti Parlamentą. Paskui R.Ačą iš Seimo sprukti gali dar keturi savivaldybių tarybų nariais išrinkti seimūnai. O rinkėjai, nori nenori, susimokėtų dar milijoną litų už naujus Seimo rinkimus.
Seimūnų gretos gali praretėti
Vis mažiau laiko liekant iki pirmųjų naujųjų tarybų posėdžių, kurie vyks balandžio pirmojoje pusėje, savivaldybėse intensyviai vyksta politinės dėlionės. Partijos bando lipdyti valdančiąsias koalicijas, daugiau balsų gavusios politinės jėgos stumiamos į opoziciją.
R.Ačas sulaukė palankaus politinės dėlionės išsidėstymo Raseiniuose ir bėga į šį miestą. Jis mano turįs realių šansų užimti Raseinių mero postą. “Manau, kad būsiu naudingesnis rajone negu čia, Seime, kur dirbu opozicijoje", –sakė R.Ačas.
Jo pėdomis gali nueiti dar trys seimūnai: liberaldemokratų atstovas Almantas Petkus –į Vilniaus miesto merus, liberalas Vytautas Grubliauskas –į Klaipėdos miesto merus, darbininkų atstovas Vydas Gedvilas –šiaip į Kauno miesto tarybą.
Įdomi padėtis Klaipėdoje. Prieš savivaldos rinkimus savo ketinimų vadovauti Klaipėdai neslėpė parlamentaras Vytautas Grubliauskas. Liberalų sąjūdis uostamiestyje laimėjo 7 mandatus, todėl džiazuojančiam seimūnui sužibo viltis tapti meru. Nugalėtojai jam tą vietą galėtų garantuoti, jei su Liberalų ir centro sąjunga ir Rusų aljansu taryboje turėdami 15 vietų į savo pusę patrauktų ir 3 mandatus turinčius socialdemokratus.
Tačiau parlamentarą kankina nežinia. Mat socialdemokratus bando pirkti ir valdančiąją koaliciją “Permainos Klaipėdai„ formuojanti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su partija “Tvarka ir teisingumas“ ir Lietuvos rusų sąjunga. Masalas socialdemokratams – siūlomas mero postas, kurį užimtų juos į rinkimus vedęs Rimantas Cibauskas.
V.Grubliauskas nenusimena. Jis sako, kad iki balandžio dar laiko yra, todėl bus bandoma dėl koalicijos kalbėtis su galimais partneriais.
Atsakymą, kodėl Kongo vardu žinomas džiazo atlikėjas nusprendęs palikti Seimą, jis beria lyg žirnius. Esą motyvas “tikrai joks savanaudiškas, komercinis ar koks kitoks„, savo rinkėjų vienmandatėje rinkimų apygardoje jis nepameta ir nenuvilia. “Savo siekius įvardijau nesislapstydamas ir negudraudamas ir rinkėjai manimi pasitikėjo. Į Seimą aš išrinktas Danės apygardoje, o būdamas meru atstovaučiau visiems klaipėdiečiams“.
Bet kokius savanaudiškus išskaičiavimus atmetantis V.Grubliauskas pasiryžęs uostamiestyje dirbti negailėdamas laiko: “Aš žmonai pasakiau; jeigu aš būsiu meras, tai nereiškia, kad tu mane namie matysi dažniau".
E. Žakariui partija nepatarė
Ne mažesnė pagunda į gimtąjį lizdą sugrįžti buvo ir šiauliečiui parlamentarui Edvardui Žakariui. Saulės mieste pasirašytas susitarimas kurti valdančiąją koaliciją iš partijos “Tvarka ir teisingumas", Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Liberalų ir centro sąjungos, garantuojančią 16 balsų daugumą (Šiaulių miesto taryboje 31 narys).
Į valdančiąją koaliciją kviečiami 10 vietų gavę socialdemokratai, o jų vedliui E.Žakariui buvo pasiūlytas Šiaulių mero postas. Parlamentaras vengė duoti atsakymą tuojau pat. Pasitaręs su partija, jis apsisprendė likti Seime.
Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius atskleidė partijos ir paties E.Žakario apsisprendimo priežastis. Esą susilaikyta todėl, kad koalicijoje nesusitarta dėl administracijos direktoriaus, per kurį būtų galima „įgyvendinti idėjas, savo pasiūlymus, strategiją ir viziją".
Drasko abejonės
Abejonės ir nežinia kankina ir parlamentarą Vydą Gedvilą, neslepiantį, kad jį į Kauną taip pat atviliotų mero postas. Bet jau lyg ir aišku, kad ši “šventa vieta„ jau užimta –į ją norėtų sėsti “Vieningosios Lietuvos“ vedlys verslininkas Visvaldas Matijošaitis.
Ar Darbo partijai žadama vicemero kėdė tiktų V.Gedvilui, jis atsakydamas išsisukinėja: “Mano nuostata buvo tokia –jeigu gausime didelį pasitikėjimą ir bus galimybė tapti meru, tikrai būčiau likęs Kaune. Dabar aš svarstau galimybę".
Klausiamas, kodėl vis dėlto jis sutiktų atsisakyti Seimo nario mandato, V.Gedvilas prisipažino didelio skirtumo tarp politiko darbo Seime ir darbo taryboje nematąs.
Penktą pagal dydį šalies miestą –Panevėžį –parlamentarai, atrodo, palieka ramybėje. Čia mero greičiausiai bus ieškoma tarp „savų".
Kokių tikrųjų siekių vedami parlamentarai ryžtasi atsisakyti Seimo nario mandato, žino tik jie vieni. Beveik visi deklaruoja, kad būdami merais dirbs “tą patį darbą„, bus “arčiau žmonių“.
Informacija
R.Ačą Seime turėtų pakeisti kitas partijos sąraše esantis į Seimą nepatekęs, rūpesčių su teisėsauga turintis „tvarkietis" Evaldas Lementauskas. Jei partija kitaip neįsakys pretendentui.
Zenonas VAIGAUSKAS, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas:
–Seimo narių pasitraukimas į savivaldybių tarybas reiškia naujus rinkimus. Kiek jie gali mums kainuoti šiemet?
– Seimo nariai kol kas svarsto, mums nepraneša, bet iš informacijos viešojoje erdvėje sprendžiame, kad klausimų nutraukiant Seimo nario įgaliojimus kils dėl trijų parlamentarų. Kalbu apie R.Ačą, V.Grubliauską ir partijos “Tvarka ir teisingumas" atstovą A.Petkų, kuris V.Tomaševskio ir R.Pakso susitarime buvo minimas kaip galimas Vilniaus miesto meras. Dėl V.Gedvilo ir E.Žakario man šiokia tokia naujiena, tai priklausys nuo koalicijų. Mes dabar labai rimtai svarstome dėl dviejų rinkimų –dėl A.Petkaus ir V.Grubliausko. Jeigu abeji rinkimai būtų, tai mums atsieitų iki milijono litų, o jeigu po vieną –tai kiekvieni iš jų kainuotų turbūt apie 700 tūkstančių litų.
– Kaip jums atrodo, ar sąžininga, kad Seimo nariai dalyvauja vietos savivaldos rinkimuose. Juk jie turi tesėti pažadus rinkėjams, rinkusiems į Parlamentą. O dabar parlamentarai tarsi į juos numoja ranka.
–Ir tarybos narys, ir Seimo narys yra politikai. Čia klausimas nėra toks visiškai paprastas. Ar to politiko dalyvavimas ir išrinkimas yra reikalingas, sprendžia rinkėjai. Jie renkasi, nuo jų priklauso, ar politikas atsiduria aukštesnėje pozicijoje savivaldybėje, ar Seime. Jeigu Seimo narys eis į prezidentus, į Europos Parlamento narius, į merus, jeigu jis sukaupė patirtį ir mato save kitame politiniame poste, aš nemanau, kad tie pasikeitimai atneštų tik bloga. Tai leidžia politikams sukaupti patirtį, pakeisti darbo sferą, tam tikra rotacija, ko gero, yra prasminga. Ar Seimo narys bus meras ar vicemeras, esminis dalykas yra tai, kad būtų pasiekiamas kuo geresnis valdymas, ar nuo tų pasikeitimų tas valdymas pagerėja ar nepagerėja. Bet klausimas iš mano varpinės –ar paskui tenka rengti naujus rinkimus. Juk niekas neturėtų turbūt jokių priekaištų, jeigu išeina Seimo narys ir jo vieton ateina kolega pagal sąrašą. Bet patirtis rodo, kad, vykstant rinkimams į laisvą Seimo nario vietą, rinkėjai paprastai šitais rinkimais stipriai nebepatenkinti, krinta jų aktyvumas.
– Štai dabar parlamentaras galvoja –išrinks, važiuos namo, neišrinks – irgi gerai, jis liks Seimo nariu. Ko tada vertas parlamentaro mandatas. Ar jis nenuvertinamas?
–Man taip neatrodo. Juk kadencijos nesutampa. Aš vėlgi kalbu iš savo pozicijos. Svarbu, kur tas žmogus daugiau duos naudos rinkėjams –ar turėdamas Seimo nario mandatą, ar dirbdamas savivaldybėje. Savivaldybei turėti stiprius politikus, “apšaudytus" Seime, tikrai pravartu.
–Vadinasi, nepritartumėte, kad Seimo nariams reiktų uždrausti dalyvauti vietos savivaldos rinkimuose?
– Čia konstitucinio lygio klausimas, tai, kas yra uždrausta, nusako Konstitucija. Bet kad tie ketinimai būtų rimti, egzistuoja įvairūs variantai. Mūsų kaimynai turi labai paprastą paskutinio išrinkimo viršenybės principą. Jeigu tamsta einate kažkur, jeigu jus išrenka, tuo atveju galioja paskutinių rinkimų rezultatai. Pas juos buvo toks atvejis, kada didžiulio miesto vicemerai prarado mandatus savivaldybių tarybose ir nuėjo dirbti į Saeimą. Štai tokiu atveju kiekvienas populiarus politikas labai rimtai pagalvoja, ar jo išrinkimas yra solidus ir rimtas, ar vis dėlto šito nereikia daryti. O mes turime tokių atvejų, kada populiarūs merai eidavo į Seimo rinkimus, o prieš pat Seimo posėdžius atsisakydavo savo mandato. Latvijoje tokia situacija negalima.
