Todėl naujienų portalas tv3.lt pasikalbino buvusius kriminalistus, kuriems anksčiau patiems yra tekę dirbti būtent su dingusiais žmonėmis. Nors ir negalėdami nieko teigti, abu pašnekovai vylėsi, kad merginą pavyks surasti gyvą. Ir, anot jų, tai, kad yra tikrai daug įvairių dingimo versijų, tik didina galimybes (bent jau ankstyvojoje paieškų stadijoje) tikėtis palankios šios istorijos baigties.
Atkreipiame dėmesį, kad kalbinti pašnekovai pasidalijo savo pasvarstymais, kurie nėra pagrįsti policijos turimais duomenimis. Tuo tarpu pagrobimo versija įvertinta remiantis ilgamete patirtimi kriminalinėje srityje.
Dirbama profesionaliai
Pirmasis nepriklausomos Lietuvos kriminalinės policijos vadovas Alvydas Sadeckas pasakojo, kad svarbiausia dingus žmogui yra sureaguoti per kaip įmanoma trumpesnį laiką bei aiškintis aplinkybes sekant „karštais pėdsakais“.
„Kuo greičiau informacija pasiekia pareigūnus, tuo didesnė tikimybė, kad pavyks surasti ieškomą asmenį. Antras reikšmingas dalykas – kokios pajėgos pasitelkiamos paieškai. Lygiai taip pat svarbu ir galimos dingimo versijos. Kaip taisyklė, iš pradžių jų būna labai daug.
Pasakysiu atvirai, daug blogiau, kai apskritai nepavyksta iškelti galimų versijų. Lietuvoje pasitaikė atvejų, kai apskritai buvo sudėtinga turėti aiškią versiją, kas galėjo nutikti. O iš Plungės vykusios merginos situacijoje reaguota laiku ir profesionaliai.
Gerai, kad paiešką perėmė LKPB (Lietuvos kriminalinės policijos biuro – aut. past.) pareigūnai. Jie yra tikri profesionalai. Šie pareigūnai gali taikyti ne tik įprastus paieškų metodus, bet ir pasitelkti kriminalinės žvalgybos galimybes. Tai yra telekomunikacijų kontrolė, išoriniai sekimai“ , - akcentus dėliojo A. Sadeckas.
Anot jo, vykdant paieškas itin svarbus vaidmuo tenka žiniasklaidai. Tačiau jis supranta, kodėl šiuo konkrečiu atveju pareigūnai nusprendė šiuo metu neteikti jokių komentarų apie vykdomą paiešką, nes tai gali pakenkti ieškomam žmogui.
„Viešoje erdvėje aptariamos versijos neturėtų blaškyti pareigūnų. Nors pamenu atvejį, kuris nesusijęs su paieškomis, bet įstrigo atmintyje. Tyrėme gintaro vagystę Palangoje, tai tuomet labai daug žurnalistams kalbėjo ekstrasensai. Jei būtume kasę ten, kur jie sakė, tai būtume gal pusę Lietuvos perkasę. Bet kuriuo atveju, pareigūnai viską žino geriausiai“, - pabrėžė A. Sadeckas.
Pagrobimo versija – neįtikina
A. Sadeckas teigė, kad turi savo versiją, kas galėjo nutikti, tačiau paviešinti ją atsisakė, palikęs tai paiešką atliekantiems pareigūnams.
Tačiau, remdamasis patirtimi, jis išsakė savo abejones dėl pagrobimo versijos: „Automobilį rado, tad domino tikrai ne jis. Kas dar buvo viešai aptarta? Pykčio ar keršto versija, atsitiktinis pakeleivis arba galimas užpuolimas. Supraskite, į viską atsakys pareigūnai. Nesinori savo duomenimis nepagrįstais svarstymais kažkam pakenkti.
Kaip dėl pagrobimo versijos? Logiška, kad pagrobimo atveju tikslas būna gauti išpirką. Įprastai būna taip, kad nusikaltėliai susisiekia su pagrobto žmogaus artimaisiais dar iki tol, kol šie nesikreipė į policiją. Nes pavėlavus pasidaro viskas labiau komplikuota. Šiuo atveju laiko kreiptis į artimuosius buvo, bet niekas to nepadarė. Tad nežinau, kiek reali ši versija. Bet į tai atsakysiu ne aš.“
Siūlo likti kantriems
Daugelį metų kriminalistikos srityje dirbęs ir vėliau privačiu detektyvu tapęs Olegas Rimanas pridūrė, kad dingus žmogus svarbia tampa kiekviena net ir nedidelė smulkmena.
„Iš patirties galiu pasakyti, kad jeigu dingsta žmogus, tai reikia aiškintis, ar buvo požymių, kad gali kažkur išvykti. Reikia tikrinti kompiuterį, telefoną, asmeninius daiktus. Labai svarbi ir atmosfera šeimoje iš kurios dingo. Artimiesiems visada siūlome apžiūrėti dingusio žmogaus kambarį, darbo vietą, kompiuterį.
Gal jis pasiėmė kokius dokumentus, pinigus? Gal buvo kaupiami pinigai šeimos biudžete ir jie dingo? Kai dingsta žmogus, reikia apklausti žmones iš jo aplinkos – kaimynus, draugus, bendradarbius. Svarbu apžiūrėti dingusio žmogaus pamėgtas lankytinas vietas“, - svarbiausius pirminius veiksmus vardijo O. Rimanas.
Anot jo, policija turi daug techninių paieškos galimybių, todėl negali viešinti daugelio dalykų: „Iš tiesų, šiuo metu galime tik spėlioti, o to daryti nėra tikslo. Reikia turėti labai daug informacijos, kad galėtum, kaip gydytojas, nustatyti „diagnozę“. Tai nėra eilinis įvykis, todėl jau dabar matomos neeilinės pajėgos. Tikiu, kad darbas vykdomas kokybiškai, todėl viešinti policijos žingsnius vieną po kito būtų netikslinga.
Norisi tikėtis, kad ši istorija nepasibaigs pačiu blogiausiu scenarijumi. Iš tiesų daug keistų aplinkybių. Ramina tai, kad automobilis rastas. Jeigu viskas būtų tik dėl automobilio, tai būtų tikėtina kiek kitokia įvykių baigtis. Dabar tik spėlionės lieka, tad reikia likti kantriems ir tikėtis geriausio“.
Svarbiausi šiuo metu žinomi faktai:
Mergina dingo sekmadienį apie 21.00 val.;
Tamsiai rudos spalvos automobiliu „Audi A7“ apie 16.30 val. išvažiavo iš Plungės į Vilnių;
Pravažiavusi Kauną, pasak pranešėjo, dingo – dingo ryšys, vėliau telefonas buvo išjungtas;
Apie 01.30 val. automobilis buvo rastas Jonavos r., netoli Žeimių mstl. esančiame miške – merginos automobilyje nebuvo;
Merginos paieškoje dalyvauja daugiau nei šimtas įvairių tarnybų pareigūnų;
Žinoma, kad paliktas automobilis buvo užrakintas, prie jo jokių galimų nusikaltimo požymių neaptikta;
Pareigūnai teigė, kad rasta merginos daiktų („Rasti kai kurie daiktai, kurie mums duoda rezultatą ir pagrindą manyti, kad mes einam teisinga linkme“, - paieškos metu sakė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Darius Žukauskas);
Pirmadienio vakarą Policijos departamentas paskelbė automobilio nuotrauką, su kuriuo sekmadienio vakarą išvažiavo mergina.
Dingusiosios požymiai: 170 centimetrų ūgio, liekno kūno sudėjimo, dėvėjo pilkos spalvos sportinį kostiumą, trumpą juodą striukę.
