Rugpjūčio pradžioje Utenos rajone policijos pareigūnai apie pusę paros ieškojo į mišką išėjusios grybauti 1949 m. gimimo moters. Visa laimė, kad moteris galiausiai pati sugebėjo rasti kelią atgal ir sugrįžo.
Kėdainių rajone paklydęs po mišką klaidžiojo su draugu išvykęs grybauti vyresnio amžiaus vyras. O Švenčionių rajone dingusios grybautojos paieškos baigėsi tragiškai – moteris mirė.
Tiesa, tai tik keli paklydimo atvejai, o iš viso pranešimų apie paklydusius grybautojus, anot R. Matonio, šiemet jau daugiau nei 100.
„Pasiklysta įvairaus amžiaus žmonės, dažniau – vyresnio amžiaus, kurie neįvertina savo amžiaus, jėgų, sveikatos būklės. Žmonės pervertina savo galimybes, manydami, kad puikiai pažįsta mišką, ne kartą yra jame grybavę, tad jam nereikia jokių patarimų“, – sako policijos atstovas R. Matonis.
Primena, ką reikia turėti
Skautė Ugnė Rutkūnaitė tvirtina, kad pasiruošimas eiti į mišką yra daug svarbesnis nei žmonėms gali atrodyti.
Visų pirma, pašnekovė sako, jog, prieš iškeliaujant, reikia pasirūpinti baziniu inventoriumi – šviesos šaltiniu, kaip telefonas ar žibintuvėlis, šiltesniais ir ryškiais drabužiais, kad pasiklydus, jus būtų galima lengviau pastebėti.
Taip pat su savimi skautė rekomenduojama pasiimti kokį nors ugnies šaltinį, kaip degtukus ar žiebtuvėlį, kad prireikus, būtų galima sušilti. O jei visgi pasiklystumėte, skautė sako, kad padėti jus surasti gali švilpukas.
„Reikėtų pažiūrėti orų prognozes ir pasiimti tinkamą aprangą. Taip pat rekomenduoju prieš išeinant, patikrinti ar mobilusis telefonas ir kiti įrenginiai yra pilnai pakrauti. Idealiu atveju, reikėtų turėti žemėlapį, nes ne visada įrenginiai pagauna ryšį, išsikrauna, sušąla, sušlampa ir panašiai“, – prideda U. Rutkūnaitė.
Skautė teigia, kad padėti nepaklysti, išėjus vienam į mišką, gali ir tai, jei anksčiau jau esate susipažinę su miško teritorija ir turite susiplanavę maršrutą.
Kad būtų saugiau taip pat siūloma pranešti savo artimiesiems, kad planuojate išeiti į gamtą ir pasakyti preliminarų laiką, kada ketinate grįžti bei nuolatos palaikyti ryšį.
Reikia įsiminti objektus
U. Rutkūnaitė tvirtina, kad dažnai žmonės pasiklysta dėl to, kad per daug pasitiki savo jėgomis, mano, kad žino, kur eina, tačiau galiausiai paklysta.
„Kadangi medžiai vienodi arba bent panašūs, tai žmonės nesupranta, kaip toli nuėjo. Miške nėra tikslių krypties orientyrų, todėl nesupranta ir į kurią pusę eina ir galiausiai nutinka taip, kad žmogui atrodo, jog jis žino, kurioje pusėje yra stovykla ar kita vietovė ir bandant grįžti jau nebe taip pasiseka“, – aiškina skautė.
U. Rutkūnaitės teigimu, išėjus į mišką visada reikia išlikti budriam ir sekti, kur yra einama bei į kurią pusę pasukote.
„Labai lengvai galima išvengti paklydimo, sekant natūraliai susiformavusius orientyrus. Pavyzdžiui, upelis, susidarę takeliai, galbūt galima eiti palei ežerą“, – sako skautė.
R. Matonis teigia, kad, išėjus į mišką, taip pat reikėtų stengtis įsiminti tam tikras išsiskiriančias vietoves ar objektus, kurių galėtumėte ieškoti, jei paklystumėte.
„Jei paklydote, tačiau žinote, kurioje pusėje yra namai ar kokia nors kita gyvenvietė, reikėtų eiti link ten, ieškoti takelių, didesnių kelių, o priėjus gyvenvietę, gaudyti ryšį, kad galėtumėte susisiekti su artimaisiais“, – prideda U. Rutkūnaitė.
Skautė atkreipia dėmesį, kad jei pasiklydusiajam gali kilti pavojus, jei įmanoma, reikėtų apie tai informuoti ir policijos pareigūnus, kurie taip pat pakonsultuotų ir kokių veiksmų reikėtų imtis.
O R. Matonis sako, kad paklydus, reikėtų eiti į tą vietą, kurioje yra mažiau medžių ir kuri yra geriau matoma iš viršaus.
Anot, policijos departamento atstovo, paklydėlių paieškos trunka labai įvairiai – nuo kelių valandų iki kelių parų.
