Nors teigiama, kad smurto šeimoje mastais Lietuva dar netoli pažengusi nuo mūsų klasikės Žemaitės apsakyme „Marti“ aprašytos šimtmečio senumo situacijos, policijos vadovai reiškia viltį, kad šios Kalėdos bus jau šiek tiek saugesnės, nuo gruodžio vidurio pradėjus praktiškai įgyvendinti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą.
Pasak Policijos generalinio komisaro pavaduotojo Renato Požėlos, tokio pobūdžio įstatymą turime pirmą kartą per 20 metų. Jo duomenimis, per metus policija gauna 41 tūkstantį iškvietimų dėl buitinio smurto, tačiau tik mažiau negu tūkstančiu atveju pradedamas ikiteisminis tyrimas.
„Didžioji dauguma iškvietimų yra susijusi su fizinio skausmo arba nežymiu kūno sužalojimu. Tada galime siūlyti aukai privataus kaltinimo tvarka kreiptis į teismą. Ačiū Dievui, kad šita situacija iš esmės pasikeitė. Prognozuojame papildomus 5 tūkstančius per metus ikiteisminių tyrimų ir papildomas finansines išlaidas, nes esame paskaičiavę, kad vienas ikiteisminis tyrimas kainuoja nuo 1600 iki 1800 litų“, – teigė policijos atstovas, kalbėdamas pirmadienį Seime surengtoje tarptautinėje konferencijoje aptariant Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimo klausimus.
R. Požėla pažadėjo, nuo šių metų gruodžio 15 dienos minėtas įstatymas bus pradėtas vykdyti visa apimtimi, „kiek tai liečia policijos veiklą“.
Pasak policijos vadovybės atstovo, jau pradėti rengti poįstatyminiai teisės aktai dėl smurtautojo iškeldinimo iš gyvenamosios vietos, dėl priežiūros, kad būtų vykdomi teismo sprendimai dėl įpareigojimo gyventi skyriumi, peržiūrimi pareigybių aprašymai, vykdoma tam tikrų darbuotojų specializacija – numatoma apmokyti apie 4 tūkst. pareigūnų, iš jų 2,5 tūkst. policijos patrulių ir apie 1,5 tūkst. apylinkių nepilnamečių reikalų inspektorių.
„Dar šį mėnesį sukursime elektroninį adresą, į kurį ne tik aukos, bet ir aplinkiniai asmenys galės mums duoti informaciją apie problemas. Žiūrime, kokios galimybės panaudoti naujausias elektronines priemones stebint smurtautoją“, – vardijo R. Požėla.
Pasak Lygių galimybių plėtros centro projektų koordinatorės Vilanos Pilinkaitės–Sotirovič, trečdalis nuo smurto šeimoje nukentėjusiųjų, kurios bent vieną kartą kreipėsi į teisėsaugos institucijas, teigia, kad daugiau niekur neieškos pagalbos, nes netiki, kad joms gali kas nors padėti. Teigiama, kad iš visų smurto šeimoje atvejų vos 12 proc. aukų yra iš asocialių šeimų, o naujasis įstatymas gali tapti veiksmingu įrankiu įveikiant smurto šeimoje pasekmes ir suteikiant pagalbą nukentėjusiajai ir jos vaikams.
„Svarbi išvada siekiant sustabdyti smurtą šeimoje – nepakanka turėti vien pagalbos mechanizmus. Būtina keisti nusistovėjusias visuomenės normas ir tradicijas. (...) Dažniausiai smurtaujama prieš tą šeimos asmenį, kuris turi mažiau galios. Deja, dar gyvename patriarchalinės kultūros aplinkoje, kurioje giliai įsišaknijusios vyriškumo normos, pagrįstos įsitikinimu, kad vyrai turi galią dominuoti ir kontroliuoti. Šis dominavimas ir kontrolė turi ekonominę, politinę ir simbolinę išraiškas. (...)
Kalbant apie smurtą šeimoje, priežasčių reikia ieškoti kultūroje, kuri tokias vyriškas savybes, kaip agresija, fizinė galia, ekonominis ir politinis dominavimas bei lytinė potencija, skatina ir toleruoja, o kitas, kaip neagresyvaus, globojančio, nebijančio išreikšti emocijas, vyriškas savybes menkina ir niekina, todėl jos tampa kaip ir nepriimtinos“, – konstatavo nevyriausybinės organizacijos atstovė.
Pirmadienio pavakarę sostinėje pirmą kartą rengiama akcija „Grąžink saugią naktį“, kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į smurtą prieš moteris šeimoje. Akcijos dalyviai žvakutėmis nušvies Vilniaus gatves. Vėliau vyks koncertas „Kovokime prieš smurtą šeimoje kartu!“.
