Vilkaviškietės Inetos Dzinguvienės (26 m.) kaltė dėl nužudytos jos naujagimės dukrytės gali likti neįrodyta, o tyrimas – be pabaigos ir be bausmės. Šiurpų įvykį tiriantys Vilkaviškio pareigūnai niekaip nesulaukia įtariamosios perduodant iš Škotijos, kur ši moteris įkalinta iki gyvos galvos.
Nuodėmingas įvykis
„Akistata“ rašė, kad prieš gerą pusmetį teismas Škotijoje nuteisė kalėti iki gyvos galvos lietuvę I. Dzinguvienę, nes įrodė, kad 2010-ųjų pavasarį ši trijų mažamečių vaikų mama, tuomet prieš porą mėnesių su šeima įsikūrusi Škotijoje, Freizerbergo mieste, ligoninėje pagimdė sūnelį, suteikė jam Pauliaus vardą, iškart išsivežė naujagimį namo (nors medikai prieštaravo) ir netrukus jį tyčia uždusino.
Nuodėmingas nužudymas, kaip jį Glazgo teisme pavadino bylą nagrinėjęs teisėjas, įvykdytas balandžio 12-ąją. Gimdyvės vyras Arūnas Dzingus (28 m.), vairuotojas, tuo metu buvo darbe, o du vaikai – pas kaimynę. Viena duktė – namie kartu su mama. Manoma, kad mergaitė matė iš ligoninės parvežtą naujagimį broliuką ir net kraupiąją akimirką, tik buvo prigrasinta tylėti.
Nužudytą sūnelį I. Dzinguvienė susuko į antklodę ir įdėjo į lagaminą, o šį užkišo už dėžių ir susukto kilimo.
Apie nužudymą Škotijos policininkai sužinojo radę paslėptą lavonėlį, kai juos į lietuvių butą iškvietė kaimynai. Draugiškai nusiteikę škotai norėjo pasveikinti gimdyvę, bet lietuvė juos sutiko nesvetingai ir net paneigė gimdžiusi. Kaimynams tai sukėlė rimtą įtarimą.
Netrukus paaiškėjo, kad I. Dzinguvienė jau slapstėsi. Ji buvo surasta po keleto parų ir nuo to laiko nebeįkvėpė laisvės oro.
Pačia griežčiausia bausme lietuvė nuteista todėl, kad, kaip skelbė teisėjas, ji neprisipažino nužudžiusi sūnelį, nors tai įrodyta, nepaaiškino tokio nežmoniško savo poelgio priežasčių, o per metus iki teismo nepavyko surinkti jokių įrodymų, kurie liudytų apie galimą gimdyvės liguistą būseną ar sutrikusią psichiką, pastūmėjusią žudyti. Vaikžudė teisme nesisielojo. Tik pravirko, kai išgirdo nuosprendį.
Baisi kita paslaptis
Škotiją ir Lietuvą sukrėtęs įvykis dar šiurpesnis dėl to, kad tiriant mažojo Pauliuko nužudymo aplinkybes, reikiamos informacijos apie lietuvę Škotijos kolegų paprašyti Vilkaviškio policininkai tuoj išaiškino dar vieną tokį patį nusikaltimą. Jie sužinojo, kad artimi Dzingų giminaičiai, 2010-ųjų balandį pradėję kurtis Vilkaviškyje, sodo name, kuriame iki išvykimo į Škotiją gyveno Dzingų šeima, namo palėpėje, aptiko lagaminą su... kūdikio lavonėliu.
Tuoj nustatyta, kad tai – 2009-ųjų balandžio 3-iąją Marijampolės ligoninėje pagimdytos sveikos ir išnešiotos I. Dzinguvienės dukrytės lavonėlis. Jis net metus slypėjo Dzingų namuose. Niekas nenorėjo patikėti, kad I. Dzinguvienė – net dviejų savo naujagimių žudikė.
Beje, nė vienu atveju A. Dzingus teigai nežinojęs ne tik apie naujagimius, bet net ir to, kad jo žmona laukėsi. Niekas iš draugų, giminaičių taip pat nežinoję. Tai liudija daugybės liudininkų apklausos, sugulusios į storą bylą Vilkaviškio policijoje.
Ekspertų duomenimis, I. Dzinguvienės dukrytė, iš ligoninės su gimdyve išleista balandžio 6-ąją, tuoj pat buvo uždusinta. Mergytė buvo apvilkta tais pačiais drabužėliais, kuriuos gavo ligoninėje, nes gimdyvė jokio kraitelio neturėjo.
Rasta nužudyta naujagimė buvo palaidota tik po kelių mėnesių, nes vis laukta įvairių ekspertizių atsakymų, taip pat – iš Škotijos bent į apklausą grįžtant A. Dzingaus.
Bausmės išvengs?
I. Dzinguvienės kraupių nusikaltimų istorija turėtų pabaigą, jeigu moteris, įrodžius jos kaltę, būtų nubausta ir už nužudytą dukrelę. Nesvarbu, kad bausmė vaikžudei, jau nuteistai iki gyvos galvos, nebepadidės. Svarbiausia, anot teisėsaugininkų – išpainioti kriminalinį kamuolį, išsprendus visas mįsles ir pašalinus dvejones, nustatyti kaltininką, nusikaltimo priežastis ir įvykdyti teisingumą.
Kaip „Akistatai“ teigė Vilkaviškio prokuratūros vadovas Kęstutis Jasaitis, I. Dzinguvienės kaltę dar turi įrodyti teismas, bet iki šiol surinkti duomenys leidžia manyti, jog naujagimę galėjo nužudyti tik jos motina. Juk gimdyvė pati išsivežė dukrelę iš ligoninės, parvyko namo, niekam jos nerodė. Duomenų, kad prie nusikaltimo būtų prisidėjęs sutuoktinis ar kitas žmogus, neturima.
Kai I. Dzinguvienė buvo nuteista Škotijoje, Vilkaviškio pareigūnai tikėjosi, jog ji greitai bus parvežta į Lietuvą ir užbaigtas naujagimės nužudymo tyrimas. Tuomet kalbėta, kad esąs tik laiko klausimas, kada bus gauti „popieriai“. Tačiau jau praėjo daugiau kaip pusė metų, o tų „popierių“, kurie atlydėtų kalinę į gimtinę, ar užuominų apie tai vis nėra.
Maža to, neoficialiuose pokalbiuose pareigūnai jau sako abejojantys, ar I. Dzinguvienė išvis bus apklausta dėl savo naujagimės nužudymo ir teisiama Lietuvoje. Nors tebevyksta dvišalis teisėsaugininkų susirašinėjimas, kurio turinys viešai nekomentuojamas, laukiamo rezultato kol kas nėra. Neoficialių, bet patikimų „Akistatos“ šaltinių duomenimis, iš Škotijos, be kitų, gautas ir dokumentas, kuriame teigiama, kad tos šalies pareigūnai abejoja, ar nuteistoji I. Dzinguvienė Lietuvoje būtų ypatingai saugoma ir taip pat saugiai sugrąžinta į Škotiją. Dėl to Vilkaviškio pareigūnai net sako, kad tikimybė, jog I. Dzinguvienė bus pargabenta į Lietuvą, yra vos šimtosios procento dalies dydžio, taip pat manoma, kad naujagimės žudikas liks teismo neįvardintas, bausmės išvengs.
Tebelikę klaustukų
Tik apklausus I. Dzinguvienę, galbūt paaiškėtų, kodėl virš šios jaunos, psichiškai sveikos moters galvos susitvenkęs įtarimų debesis net dėl dviejų savo naujagimių nužudymo. Iki 2010-ųjų pavasario Dzingų šeima nebuvo Vilkaviškio vaikų teisių apsaugos tarnybos socialinės rizikos šeimų grupėje, nusiskundimų dėl vaikų nepriežiūros niekada neturėta, girtavimo faktų neužfiksuota.
Kalbama, kad I. Dzinguvienė savo kasdienybe, elgesiu niekuo neišsiskirdavo iš kitų moterų. Būdavo ir bendraujanti, ir linksma, rūpestinga. Anot sutuoktinio, ji skųsdavosi sveikatos sutrikimais, sakydavo vartojanti vaistus dėl didelio kraujospūdžio, kurie jai „priauginę“ svorio. Apkūnumas I. Dzinguvienei padėjo slėpti nuo aplinkinių nėštumus.
Po teismo nuosprendžio I. Dzinguvienės šeima buvo likusi gyventi Škotijoje. Anūkais tuo metu rūpinosi ir gana teigiamai vertinami A. Dzingaus tėvai, Lazdijų verslininkai. Vilkaviškio ir Lazdijų vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojų teigimu, iki šiol Dzingų vaikai bent jau į šiuos rajonus neparvežti.
KOMENTARAS
Arvydas FURMONAS, Vilkaviškio prokuroras:
Vadovaudamas tyrimui dėl 2009-ųjų balandį gimusios ir po kelių parų nužudytos naujagimės, kurį atlieka Vilkaviškio policijos pareigūnai, galiu pasakyti tik tiek, kad tyrimas nesustabdytas. Laukiame, kada pagrindinė įtariamoji bus parvežta į Lietuvą. Darome visus žingsnius tarptautiniu lygiu, kad taip įvyktų. Iki šiol negavome jokio atsakymo – nei kad Škotijoje iki gyvos galvos nuteista vilkaviškietė bus parvežta į Lietuvą, nei kad jos niekada neišduos. Tartis nėra lengva: dvi šalys – dvi teisinės sistemos, turinčios skirtumų. Galbūt vis dar sprendžiama. Pusmetis – gal tik laukiant yra ilgas laikotarpis, o kai kas nors rimtai organizuojama – būtinas laikas. Aš dar nepraradau vilties, kad mums dėl svarbaus tyrimo labai reikalinga įtariamoji vis dėlto bus pargabenta.
Tik faktai
Sprendžiant iš mūsų teismų praktikos, Lietuvoje už naujagimio nužudymą I. Dzinguvienė būtų gavusi tik simbolinę kelerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Iki gyvos galvos nuteista vilkaviškietė pagal Škotijos įstatymus turi teisę po 15 metų prašyti malonės ir tikėtis bausmės pakeitimo – sutrumpinimo arba net lygtinio paleidimo į laisvę.
Jeigu nuteistoji I. Dzinguvienė pageidautų ir Škotijos teismas neprieštarautų, bausmę iki gyvos galvos ji galėtų atlikti Lietuvoje.
Senatis dėl 2009-aisiais Vilkaviškyje nužudytos naujagimės pagal Lietuvos baudžiamąjį kodeksą sukaktų po 30 metų.
Irena ZUBRICKIENĖ
