Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis sako, kad bene dažniausia smurtavimo šeimose priežastis – alkoholis. Šeimoms, kuriose smurto proveržius sukelia girtavimas, dažnai nepadeda nei bausmės, nei socialinių darbuotojų pastangos. R. Matonis pripažįsta, kad tokiose šeimose pareigūnai – tarsi etatiniai lankytojai, grįžtantys vėl ir vėl.
Pareigūnų pagalbos laukusi moteris buvo nužudyta
Prieš trejus metus Lietuvą sukrėtė Klaipėdos rajone įvykdyta žmogžudystė, kuomet girtas sutuoktinis, keletą valandų kankinęs, nužudė žmoną. Prieš tragediją, kol girtas vyras miegojo, moteris skambino bendruoju pagalbos telefonu. Ją patikino, kad pareigūnai atvyks greičiau, nei per valandą. Vėliau paaiškėjo, kad policija pasirodė tik po keturių valandų, kai jau buvo per vėlu. Ši istorija sukėlė visuomenės pasipiktinimą, tačiau po kiek laiko pasimiršo. Ją užgožė naujos tragedijos.
R. Matonis sako, kad paprastai pareigūnai į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje privalo reaguoti per 12-20 minučių. Tačiau policijos atstovas pripažįsta, kad ne visada pavyksta atvykti laiku. „Būna, kad atvyksta per 2 minutes, būna ir per pusvalandį. Ilgiau važiuojama į labiau nuo miestų nutolusias vietoves, vienkiemius. Tačiau ten, kur gresia rimtas pavojus, pareigūnai turi pasirodyti daugiausia per pusvalandį. Maždaug 80-90 procentų atvejų policija atvyksta laiku. O miestuose būna, kad sureaguojama ir per kelias minutes“, – sako specialistas.
Gynė smurtautoją, kuris tapo budeliu
Prieš porą metų vyras Klaipėdoje užmušė sugyventinę, kuri anksčiau ne kartą kreipėsi į policiją dėl smurto. Po iškvietimo moteris susitaikydavo ir toliau gyvendavo po vienu stogu su savo budeliu.
R. Matonis sako, kad smurtautojai retai pasikeičia – dažniausiai smurtas tęsiasi. „Būna tokių atvejų, kad policija vyksta vėl ir vėl į tą pačią šeimą. Tokie atvejai dažniausiai pasitaiko, jei auka atleidžia smurtautojui ir susitaiko. Tuomet byla nutraukiama. Bet, kaip praktika rodo, jei asmuo smurtauja vieną kartą, tai tie atvejai kartojasi. Ir auka vėl kenčia. Aišku, būna, kad žmogus pakelia ranką vieną kartą ir tai daugiau niekada nepasikartoja. Bet tokių atvejų yra vienetai“, – sako pašnekovas.
Pasak policijos atstovo, moterys paprastai taikosi su smurtautojais dėl tos pačios priežasties – bijo, kad vienos nepragyvens, nebus kam nudirbti ūkio darbų. Moteris, prieš kurią smurtaujama, dažnai neįsivaizduoja, kaip pati galėtų išlaikyti šeimą ir uždirbti pinigus. Todėl ryžtasi gyventi su tuo, kuris kelia prieš ją ranką.
Dėl smurtautojo meluoja ir keičia parodymus
Paprastai į smurto artimoje aplinkoje iškvietimą atvykę pareigūnai sulaiko agresorių ir uždaro į areštinę 48 valandoms. Apie 30 proc. bylų išnagrinėjamos per tas dvi paras. Dažniausiai pritaikoma baudžiamoji atsakomybė už fizinio smurto sukėlimą. Už tai gresia viešieji darbai, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Taip pat gali būti skiriamos papildomos priemonės – smurtavęs žmogus gali būti iškeldintas iš namų, įpareigotas nesiartinti prie nukentėjusiųjų.
Tačiau, R. Matonis sako, kad moterys, gindamos smurtavusį vyrą, dažnai keičia parodymus, meluoja arba atsisako bendradarbiauti su pareigūnais. Todėl tyrimas užsitęsia arba yra nutraukiamas.
Vaiko teisės turi žinoti apie kiekvieną incidentą
Kėdainiuose užmušto ir šiandien laidojamo keturmečio istorija galėjo pasibaigti kitaip, jei Vaiko teisių apsaugos tarnyba būtų buvusi atidesnė. Jau praėjusių metu pabaigoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo vaiko sumušimo. Tiesa, prokurorai nusprendė tyrimą nutraukti. Tačiau vaiko teises ginantys pareigūnai šią informaciją turėjo gauti.
R. Matonis sako, kad nepaisant to, kokia būna bylos baigtis, apie kiekvieną atvejį informuojami vaiko teises ginantys pareigūnai. Taip pat specializuoti pagalbos centrai, kurie teikia pagalbą nukentėjusiems asmenims. Policijos atstovas tikina, kad nėra jokių galimybių, jog vaiko teises ginančios institucijos liktų nesužinojusios apie smurto šeimoje atvejį. „Net jei motina nusprendžia susitaikyti ir byla nutraukiama, vaiko teisės vis tiek informuojamos apie tai“, – sako pašnekovas.
Tenka lipti per langus ir laužti duris
Policijos atstovas sako, kad neretai sureagavus į iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje, grėsmė kyla ir patiems pareigūnams. Kartais prasibrauti iki agresoriaus tenka ir ekstremaliais būdais.
„Būna, kad atvyksta pareigūnai, namuose – triukšmas ir riksmai, o durų niekas neatidaro. Jei yra įtarimas, kad žmogui gresia pavojus, policijos pareigūnai turi teisę duris išlaužti ir patekti į patalpą. Dažniausiai durys laužiamos, kai tikrai yra reali grėsmė. Kai žmogus šaukiasi pagalbos. Visko būna. Kartais tenka šturmuoti, lipti per langą ar kviesti ugniagesius gelbėtojus, kad išpjautų kažkokią ertmę“, – pasakoja R. Matonis.
Po reformos žada daugiau patrulių
R. Matonis tikina, kad šiuo metu pareigūnai pakankamai greit reaguoja į pagalbos šauksmą. Tai rodo statistika. Tačiau kai kurie jau minėti atvejai patvirtina, jog ne visada sistema suveikia puikiai. O to pasekmės – tragiškos.
Policijos atstovas sako, kad netrukus situacija turėtų būti geresnė, mat gatvėse sulauksime daugiau pareigūnų. „Dabar vykdoma policijos reforma, kurios tikslas, kad gatvėse patruliuotų dvigubai daugiau policijos pareigūnų, nei dabar. Jie galės dar greičiau sureaguoti į pagalbos šauksmą“, – sako pašnekovas. Jo teigimu, dėl to turėtų pagerėti saugumas ir kaimuose, kur šiuo metu atvykstančios policijos tenka laukti ilgiausiai.
Skųsti galima ir anonimiškai
Beveik po kiekvienos rezonansinės istorijos, susijusios su smurtu, kaimynai pripažįsta matę, girdėję ar bent įtarę, kad šeimoje vyksta negeri dalykai. R. Matonis sako, kad pareigūnams pranešti galima net kilus mažiausiam įtarimui apie šalia vykstantį smurtą artimoje aplinkoje.
Paskambinus bendruoju pagalbos telefonu nebūtina prisistatyti – pareigūnai reaguoja ir į anoniminius pranešimus. „Girdėdami bet kokį įtarimą keliantį triukšmą galite skambinti į policiją. Tai galima daryti ir anonimiškai. Nei prisistatyti, nei susitikti su pareigūnais apie nusikaltimą pranešęs žmogus neprivalo. Jei kaimynai pastebi, kad moteris gali būti mušama, taip pat gali kreiptis į pareigūnus. Kiekvienas toks skundas tiriamas“, – tikina R. Matonis.
