Namuose Dangvietų kaime mažamečiai berniukai, gimę 2012 ir 2010 metais, buvo sumušti ketvirtadienį. Vienam vaikui nustatyti kairės akies ir nugaros, o kitam – nugaros sumušimai.
Sausio 27 dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dviejų sumuštų mažamečių, ant kurių kūnų smurto žymes pastebėjo darželio auklėtojos. Aiškinantis įvykio aplinkybes, paaiškėjo kad Kelmės r., Užvenčio sen., Dangvietų k., dviejų mažamečių broliukų (gimę 2010 m. ir 2012 m.) atžvilgiu fizinį smurtą galimai naudojo patėvis (gimęs 1985 m.). Po medikų apžiūros, vaikai gydomi ambulatoriškai, jiems nustatyti įvairių kūno vietų sumušimai.
Įtariamasis patėvis sulaikytas dviem paroms, sausio 29 d. teisme bus sprendžiamas klausimas dėl griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo. Vyras praeityje jau teistas už fizinio smurto naudojimą bei grasinimus artimųjų atžvilgiu. Šeima, kurioje auga vaikai, iki praėjusiųjų metų rugsėjo mėnesio buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų grupę. Įvykio aplinkybės tikslinamos, vykdomas ikiteisminis tyrimas.
Šeima, kurioje auga vaikai, iki praėjusiųjų metų rugsėjo mėnesio buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų grupę.
Istorija kartojasi?
Vakar visuomenės ir žiniasklaidos dėmesys buvo nukreiptas į Kėdainius. Juose penktadienio rytą mirė žiauriai, įtariama, patėvio sumuštas keturmetis berniukas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministo Lino Kukuraičio, po 2016 metų pradžioje įvykusios tragedijos, kai Kėdainių rajone vyras į šulinį įmetė du savo vaikus, bendruomenės buvo informuotos, kaip turi reaguoti į įtariamo smurto artimoje aplinkoje atvejus. Tačiau, ministro teigimu, per metus dėl įtariamo smurto tarnybos sulaukė tik dviejų gyventojų skundų.
Dėl šios savaitės tragedijos Kėdainiuose Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pradėjo tarnybinį tyrimą.
„Pusantro mėnesio, kai buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, iš tarnybų akiračio ta šeima išnyko. Praktiškai paliktas vaikas toje šeimoje buvo bet kokiam elgesiui“, - sakė L.Kukuraitis.
Jis kelia klausimą, kodėl darželio auklėtojos įtarimai apie smurtą nepasiekė atsakingų institucijų.
„Kodėl suaugusiųjų žinia nepasiekė tarnybų ir jos neužtikrino, kad būtų rimta, pilna priežiūra, tai yra tarnybų atsakomybė. (...) Galiausiai komunikacijoje nutiko taip, kad jokia tarnyba neliko atsakinga“, - kalbėjo ministras.
„Istorija pasakojama tokia, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius siuntė raštą socialinių paslaugų skyriui ir tas raštas nenuėjo. Ir taškas“, - pridūrė jis. Kėdainių rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja V.Jucevičiūtė teigė, jog pagrindo minėtos šeimos įtraukti į socialinės rizikos šeimų sąrašą nebuvo, nes prokurorų tyrimas smurto nenustatė.
„Tiek mūsų skyrius, tiek kiti skyriai turi praktikos, kada nuolat yra skundžiami teismui tokie sprendimai, arba dėl vaiko paėmimo, arba dėl šeimos įrašymo“, - sakė pareigūnė.
Ji pripažino, kad nužudytas vaikas skundėsi, jog prieš jį yra smurtaujama, tačiau psichologinė ekspertizė, ar jis meluoja, atlikta nebuvo. L.Kukuraitis sako ketvirtadienio vakarą lankęsis Kauno klinikose, kur penktadienio rytą ir užgeso sunkiai sužaloto berniuko gyvybė. Kauno prokurorai žurnalistams atskleidė, jog vaikas galėjo sukelti patėvio įtūžį ir būti mirtinai sumuštas dėl to, jog netaisyklingai ištarė skaičių pavadinimus. Ekspertai aiškinasi, ar vyras nevartojo narkotinių medžiagų. Ministras svarstė, kad turint omenyje veiksmų žiaurumą, juos iššaukti galėjo tik kvaišalai.
„Seselė, kuri buvo šalia vaiko, sakė, kad per 40 metų to nebuvo mačiusi. Aš niekaip kitaip to negaliu paaiškinti, kaip tik veiksmų poveikio būsenoje“, - kalbėjo ministras.
Kas atsakingas?
Jis nurodo, kad pagrindinė atsakomybė dėl to, jog nebuvo užtikrinta komunikacija tarp tarnybų ir kad vaikas nebuvo apsaugotas nuo smurto, tenka būtent savivaldybės skyriui. Tad jei skyriaus vadovė neprisiims asmeninės atsakomybės, jos atleidimą turėtų inicijuoti savivaldybė.
„Tyrimo metu turėtų būti įvardinti asmenys, ir atrodo, kad tikrai yra tarpžinybinės komunikacijos problemų, komunikaciją turėjo užtikrinti Vaiko teisių apsaugos skyrius. Arba darbine tvarka pokyčiai turėtų būti daromi skyriuje, arba asmeninės atsakomybės principu“, - BNS sakė ministras.
Jis neatmetė, kad dalis kaimynų apie smurtą šeimoje galėjo žinoti, bet nepranešė dėl baimės, jog bus kerštaujama, arba nebevertino veiksmų kaip smurto, nes tai tapo pernelyg įprasta ir nebepastebima. Dėl šios priežasties ministras svarsto apie galimą informacinę kampaniją ypač regionuose, pavyzdžiui pašto dėžutėse dalijant informacinius leidinius, kaip atpažinti smurtą ir nurodyti, jog apie tai galima pranešti anonimiškai. L.Kukuraičiui nuostabą kelia ir tai, kad abu įtariamieji anksčiau buvo teisti, moters sugyventinis Gediminas Kontenis pripažintas kaltu dėl kvaišalų gabenimo, bet apie tai informacijos Vaiko teisių skyrius taip pat neturėjo.
„Kalbėjome, kad vaiko teisių tarnyba turėtų gauti duomenis, jei tik susidomi šeima, visą informaciją apie teistumus, visus kitus prieinamus duomenis, deklaruotus ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Neveikia ne tik socialinė, bet ir teisinė (sistema), visos tarpusavyje“, - pripažino jis.
Anot ministro, dėl šių priežasčių penkios ministerijos, Generalinė prokuratūra bei Lietuvos savivaldybių asociacija penktadienį spręs dėl esminių gairių ir bendradarbiavimo vykdant vaiko teisių apsaugos reformą. Jis tikisi sutarti dėl esminių apmatų, kurie leis parengti ministerijai įstatymo projektą, kurį Seimas preliminariai numatė svarstyti neeilinės sesijos metu po kelių savaičių.
Kėdainiuose sumuštas vaikas mirė penktadienio rytą. Vykstant ikiteisminiui tyrimui, vaiko motina suimta septynioms paroms, patėviui skirtas trijų mėnesių suėmimas.
Plačiau žiūrėkite TV3 reportaže:
