Nuo praėjusių metų gruodį įsigaliojusio Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įsigaliojimo policijoje užregistruota beveik 2000 pranešimų apie galimą smurtą artimoje aplinkoje. Policijos teigimu, tendencijos nekinta: asmenys smurtavo anksčiau, smurtauja ir dabar, tačiau priduria, kad gilesnes išvadas daryti dar anksti. Į policijos įstaigas pristatomi ir smurtaujantys vyrai, ir smurtaujančios moterys.
Nuo 2011 m. gruodį Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įsigaliojimo akimirkos policijoje buvo užregistruoti 1943 pranešimai apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, iš jų pradėtas 651 ikiteisminis tyrimas. Policijos duomenimis, daugiausiai pranešimų užregistruota Vilniuje (706), iš jų pradėta 240 ikiteisminių tyrimų, Klaipėdoje (320), iš jų pradėta 56 ikiteisminiai tyrimai ir Kaune (259), iš jų pradėta 72 ikiteisminiai tyrimai.
Aptariamu laikotarpiu į policijos įstaigas buvo pristatytos 58 moterys, 29 iš jų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas; į policijos įstaigas pristatyti 722 vyrai, iš jų 515 pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Smurtautojas renkasi, kur gyvens toliau
Įstatyme numatytas įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu, ir įpareigojimas smurtautojui nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo.
„Kai taikomas įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, išsikelti privalo smurtautojas“, – kalbėdama su lrt.lt pažymėjo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Lina Nemeikaitė, ir esą nesvarbu, kad gyvenamoji vieta gali būti užrašyta smurtaujančio asmens vardu.
Į naują gyvenamą vietą smurtautojas yra konvojuojamas. Prieš iškeldinimą smurtautojas dar gali pasiimti asmeninius daiktus, dokumentus ir kitus daiktus, dėl kurių smurtą patyręs asmuo neprieštarauja.
Nakvynės namuose apsistojusių nėra
Smurtautojui prieš iškeldinimą yra suteikiama informacija apie įstaigas ir įmones (kaimo sodybas, kempingus, motelius, poilsio namus, sanatorijas, viešbučius, nakvynės namus ir pan.), teikiančias nakvynės paslaugas. Policijos pareigūnams įvykdžius smurtautojo iškeldinimą iš gyvenamosios vietos, koordinuojantis darbuotojas policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka organizuoja smurtautojo laikino išsikėlimo iš gyvenamosios vietos kontrolę.
Smurtautojas, jei neįstengiai išsinuomoti būsto, gali glaustis pas giminaičius ar draugus. Jeigu neranda pas ką apsistoti, jie gali būti apgyvendinti nakvynės namuose.
„Kol kas smurtautojų nėra apgyvendinta, tačiau dar nepriėmus šio įstatymo mes esame sutarę, kad sutinkame juos apgyvendinti, nes esame išlaikomi iš valstybės biudžeto.
Jei asmuo visai neturi pajamų – yra vienas padalinys, kur gali pernakvoti veltui, o turinčiam nors kažkiek pajamų ir galinčiam susimokėti – kitas padalinys, kuriame gali apsistoti už simbolinį mokestį“, – LRT interneto tarnybai kalbėjo Kauno nakvynės namų direktorė Zita Verbavičienė. Vilniaus miesto nakvynės namuose tokių smurtautojų apsistoję kol kas taip pat nėra.
Kas rengia kursus – nežino
Įstatymas taip pat numato smurto artimoje aplinkoje prevencines priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje.
„Numatoma, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, siekdamos užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, pagal kompetenciją imasi prevencijos priemonių, viena iš jų – rengti kursus, kuriuose būtų mokoma konfliktų, kylančių artimoje aplinkoje, taikaus sprendimo būdų“, – paaiškino L. Nemeikaitė. Ji tikino neturinti informacijos, kas rengia tokius kursus.
Naujasis įstatymas gina ne tik moteris, bet ir vyrus, vaikus, nes jie irgi tampa smurto artimoje aplinkoje aukomis.
