Vis garsiau kalbama, kad prieš keliolika metų statytus įspūdingus pogrindžio milijonierių namus dabar planuojama konfiskuoti.
Prieš keletą dešimtmečių ištaigingus namus statęsi žaibiškai praturtėję ano meto turtuoliai, deficitinių prekių perpardavinėtojai, mafijos veikėjai dabar sprendžia kitą galvosūkį – kaip išsaugoti neskaidriai įgytas kelių šimtų kvadratinių metrų ploto rezidencijas.
Lapkritį vėl prisimins įstatymą
Jau nuo seno, šešėlinio verslo atstovai, bijodami turto konfiskavimo, vengia savo vardu registruoti nekilnojamąjį turtą ar brangius automobilius.
Nusikaltėliai ir kontrabandininkai savo sukauptą turtą neretai įregistruoja draugų, tėvų ar giminių vardu.
Prieš dešimtmetį tarp Kauno gatvėmis riedančių naujų mašinų neretai būdavo galima pastebėti ne vieną Rusijoje ar kurioje nors Vakarų Europos valstybėje registruotą itin brangią transporto priemonę. Tai neturėtų stebinti, kadangi nuo neatmenamų laikų Lietuvoje registruotais automobiliais dažniausiai važinėja tie kriminalinio „elito“ atstovai, kurie save laiko nepriekaištingais verslininkais ir siekia legalizuoti savo verslą.
Tačiau prieš kiek laiko Seimas pradėjo svarstyti šalies vadovės Dalios Grybauskaitės inicijuotas Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, kuriomis siekiama įtvirtinti išplėstinį turto konfiskavimą.
Rugsėjį svarstę prezidentės inicijuotas BK pataisas, parlamentarai bendro sprendimo nepriėmė. Prie šio daugeliui prieštaringos reputacijos veikėjų nerimą keliančio klausimo ketinama grįžti lapkritį.
Šalies vadovės siūlymo esmė – neteisėtomis lėšomis įgytą turtą leisti konfiskuoti visais atvejais.
Pakerėjo britų pavyzdys
Įdomu tai, kad prieš keletą metų tuometinis šalies generalinis policijos komisaras Vytautas Grigaravičius buvo bene pirmasis, kuris siūlė minėto įstatymo inicijavimą, bet tada politikų jis nesudomino.
„Galbūt dėl to, kad jie nematė kaip veikia šis mechanizmas. Man taip pavyko pamatyti iš arti, kai buvau tarnybinėje komandiruotėje Jungtinėje Karalystėje ir Šiaurės Airijoje. Tenai teko lankytis slaptame padalinyje, kuris ieško užslėpto turto, finansavimo šaltinių. Čia sukurta sistema, kuri daug metų veikia ir sėkmingai pasiteisina, tenai dirbantys žmonės yra įslaptinti.
Padalinys, kuriame jie darbuojasi veikia po kitos įmonės iškaba. Jei kažkoks padalinys, kaip pas mus tarkime, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba ar Kriminalinės policijos biuras pradeda tyrimą, jie iškart pastebi, kad pradėtas operatyvinis tyrimas grupuotės ar asmens atžvilgiu, - pasakojo V. Grigaravičius. - Automatiškai jiems atsiranda vada. Jie pradeda sava linija tyrinėti ryšių medį ir stebi turtus, sąskaitas bankuose, pinigų, turto judėjimus. Ir visa tai dokumentuoja į tam tikrą duomenų registrą.
Minėta britų tarnyba turi labai plačius įgaliojimus: skiria turto areštus, stabdo visus pinigų judėjimus. Kai viską užšaldo, operatyviniais būdais išsaiškina, kur yra tas turtas ar lėšos, ir po to per teismus juos konfiskuoja. Ir visa tai patenka į valstybės biudžetą. Po tokių akcijų labai nukraujuoja nusikalstamos grupuotės – tokiu atveju jos praranda savo ekonominį potencialą, dėl to nemažai laimi pati valstybė, kadangi ji gauna papildomas lėšas“.
Susidomėjo aukšti politikai
Buvęs policijos vadovas V. Grigaravičius mano, kad dabar šiuo įstatymu susirūpinta tiktai dėl to, kad apie nelegaliai įgytų turtų konfiskavimą garsiai prakalbo aukščiausi politikai.
„Iš tiesų tai jau pavėluotas reiškinys. Bet kita vertus, geriau vėliau negu niekada. Priežasčių dėl to, kad anksčiau jis nebuvo patvirtintas, gali būti įvairių. Pas mus anksčiau tokios praktikos nebuvo. Tie, žmonės nuo kurių priklausė įstatymai, nežinojo apie tai“, - teigė šiuo metu privačiai saugos tarnybai vadovaujantis V. Grigaravičius.
Ar realu, kad toks įstatymus Lietuvoje suveiks?
„Aš mačiau realius pavyzdžius britų salyne. Atrodė labai efektyvu, bet pas mus viskas priklausys nuo to, kaip sistema bus sureguliuota. Ar tinkami įstatymai bus, ar jo įgyvendinimui bus tinkamai parinkti žmonės. Tai - pagrindiniai klausimai, nuo kurių viskas priklausys. Bet pati idėja sveikintina“, - kalbėjo V. Grigaravičius.
Laukia rimtas iššūkis
Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Vytautas Gapšys tikisi, jog būsimasis turto konfiskavimo įstatymas bus svarstomas artimiausiuose Seimo posėdžiuose.
„Preliminariai kalbėjome apie tą projektą. Manome, kad jo principas – nelegaliai įgytas turtas turi būti konfiskuojamas yra žmogiškai aiškus, suprantamas ir diskutuoti dėl jo, nėra prasmės. O jei yra niuansų – reikia su teisininkais susėsti ir atidžiai peržiūrėti.
Tam tikrais kompleksiniais klausimais esame pateikę klausimus teisės mokslininkams, tikėtina, kad iki šiol nėra vieno ar kito atsakymo sulaukta. Bet aš nemanau, kad tai turėtų užtrukti pernelyg ilgai. Tai yra projektas, kuris svarbus visuomenei.
Sunku prognozuoti, kada jis bus priimtas, bet noriu tikėti, kad tai įvyks artimiausiu metu. Aš asmeniškai pasisakau: Taip.
Galiu pasakyti, kad nevaikštau, nežiūriu, kas iš kur turtėja. Tai privalo daryti teisėsauga. Bet esu įsitikinęs, kad jei žmogus dirba ir užsidirba, jis gali turėti ir automobilį, ir namą. Bet tai neturi būti daroma visuomenės sąskaita, kuri moka mokesčius, o jis gali nemokėti.
Asmenys, kurie piktnaudžiavo visa visuomenės gerove, nelegaliai sukauptais turtais negali mėgautis sutvarkę tiktai kelis formalumus - juos perrašę vienam ar kitam asmeniui. Su tuo turi būti kovojama iš esmės“, - pastebėjo V. Gapšys.
TIK FAKTAI
Mūsiškėje teisinėje praktikoje iki šiolei nebūta atvejų, kai iš Lietuvos piliečio būtų konfiskuotas neteisėtomis pajamomis įgytas turtas.
Kauno mafijos veteranui Henrikui Daktarui teismo laukiant Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime, jo šeima mėgaujasi gyvenimu 663 kvadratinių metrų gyvenamajame name, Kauno pakraštyje esančiame Užliedžių kaime.
1985-aisiais H. Daktaro statyta pilis stovi 43 arų žemės sklype.
Prieš keletą metų viena nekilnojamojo turto agentūra ėmėsi sunkaus darbo – parduoti 808 kvadratinių metrų ploto namą Kulautuvoje, Kauno rajone, kurį dar 1992 metais pasistatė skandalingai pagarsėjusio EBSW koncerno vadovas Gintaras Petrikas.
Prieš ekonominę krizę už G. Petriko namą buvo prašoma sumokėti 3,5 mln. litų.
Tačiau už tokią milžinišką sumą apsigyventi garsiojo veikėjo būste norinčiųjų neatsirado.
