Į Panevėžio centrinę turgavietę rengiasi griovėjai. Teismo sprendimu iki ateinančių metų sausio vidurio nuo žemės turi būti nušluotos prieš keletą metų suręstos stoginės – spalvotieji takai. Kodėl ne vienerius metus nuo bjauraus oro saugojusios konstrukcijos pripažintos nelegaliais statiniais?
Įpareigojo nugriauti
Į Panevėžio centrinę turgavietę rengiasi buldozeriai. Iki ateinančių metų sausio vidurio nuo žemės turi būti nušluotos prieš keletą metų suręstos stoginės – spalvotieji takai. Pramoninių prekių pardavėjus ir pirkėjus nuo lietaus ir sniego saugojusios konstrukcijos pripažintos nelegaliais statiniais ir, teismo sprendimu, privalo būti nugriautos.
Turgavietę valdančios bendrovės „Kauptė“ administracija prasitaria planuojanti vietoje valstybines institucijas užrūstinusių stoginių statyti prekybos paviljonus.
Tokia perspektyva neguodžia dėl darbo vietų susirūpinusių prekybininkų.
Kuria turgavietės viziją
Turgaus prekeivių kova už ugniagesiams ir statybų inspektoriams krislu akyje buvusias nesaugias ir nelegalias stogines baigėsi pralaimėjimu.
Išsaugoti medinių paviljonų nepadėjo nei dėl savo ir pirkėjų saugumo nesibaiminančių prekeivių surinkti parašai, nei skundai teismams. „Kauptė“ priversta pakeisti turgavietės veidą.
„Mes įpareigoti nugriauti – teismo sprendimas galutinis ir neskundžiamas. Bet ar statyti naujus paviljonus, mūsų pačių reikalas. Gal net nebebus dėl ko statyti, nes žmonių nebeliks – iš Europos vežamos prekės brangsta, panevėžiečiai nebeįperka, iš prekybos turguje smulkieji verslininkai nebeišgyvena“, – „Sekundei“ teigė viena iš „Kauptės“ akcininkių, Lietuvos prekyviečių ir turgaviečių asociacijos vadovė Aldona Janavičienė.
Anot jos, apie planuojamą stoginių griovimą pardavėjams jau pranešta. Kas iškils jų vietoje, A. Janavičienė teigė negalinti pasakyti – architektai dar nebaigė kurti būsimosios turgavietės vizijos.
Pagal Savivaldybės patvirtintą specialųjį planą turgavietės teritorijoje leidžiama ne didesnio nei 1000 kv. m objekto statyba.
Maža to, pagal statybos techninį reglamentą 30 kv. m prekybinės salės plotui turi būti numatyta viena automobilių stovėjimo vieta.
„Dar nežinome, kiek mums bus leista statyti. Tikslius duomenis apie projektą turėsime jau rudeniop, tada ir informuosime žmones, ar pirkti prekių žiemai“, – teigė A. Janavičienė.
Nepadėjo nei skundai, nei parašai „Kauptė“ dėjo visas pastangas, kad pramoninėms prekėms skirtame paviljone prieš šešetą metų kaip laikini statiniai suręstos stoginės taptų amžinos.
Pasibaigus statinių laikinumo trejų metų terminui, 2011-aisiais bendrovė kreipėsi į Panevėžio savivaldybę prašydama statinius įteisinti – „Kauptė“ pasinaudojo Statybos įstatymo numatyta tokia galimybe.
Tačiau Savivaldybė neskubėjo uždegti žalios šviesos – apie bendrovės ketinimus pranešė Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui. Šis įpareigojo „Kauptę“ parengti nelegalaus statinio projektą. Įmonė parengė projektą, tačiau Savivaldybė nesutiko jo palaiminti. Tokį verdiktą priėmę valdininkai aiškino, jog leidimus pasirašantis architektas neturi teisės apeiti verslininkų projektą atmetusio Valstybinės priešgaisrinės priežiūros Panevėžio skyriaus.
Tuomet „Kauptė“ kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą.
Ši kova baigėsi verslininkų nenaudai – iki 2014-ųjų sausio 13-osios nelegalios ir ugniagesių nesaugiomis pripažintos stoginės turi būti nušluotos nuo žemės.
Teismo proceso metu A. Janavičienė stebėjosi, kad Savivaldybė nesutinka įteisinti statinių, mat jiems suręsti „Kauptė“ buvo gavusi visus leidimus, tarp jų – ir tuomečio Savivaldybės architekto.
Dabar A. Janavičienė teigė vykdysianti teismo įpareigojimus.
„Kažkas sako, kad tos stoginės – balaganas, negražu ir nesaugu. Nesiginčysim“, – nusileido verslininkė.
Prekeiviams gerai
Kodėl užkliuvo ne vienerius metus prekybininkus ir pirkėjus nuo bjauraus oro saugojusios stoginės, turgaus prekeiviams nesuprantama.
Dėl darbo vietų susirūpinę žmonės vos per porą dienų buvo surinkę maždaug 1500 panevėžiečių parašų, ginančių „Kauptės“ pastangas išsaugoti stogines. Galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas juos irgi stebina.
„Beveik kiekvienas pardavėjas turi gesintuvą, niekas viduje nerūko, tam įrengta rūkymo zona lauke – kas čia galėtų tą gaisrą sukelti?“ – piktinosi kelis dešimtmečius drabužiais turguje prekiaujanti panevėžietė.
Nei jos pačios, nei jos kolegų neišgąsdino ir praeitą vasarą turgavietėje kilęs gaisras, nuniokojęs kelias stogines ir prekių prikrautus kioskus. Tąkart prekybininkai puse lūpų kalbėjo, neva jų turtas padegtas tyčia, nes administracijai neleidžiama legalizuoti stoginių ir taip norima turguje prekiaujančius asmenis išgrūsti už borto.
Esą tuo veikiausiai norėta parodyti, kad pasitvirtino nuogąstavimai ugniagesių, dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų neleidusių įteisinti stoginių.
„Tie mediniai statiniai jau 30 metų turguje stovi, tik prieš šešerius administracija dar stogą uždengė. Po tomis stoginėmis ir saugu, ir patogu, kam reikia jas griauti?“ – priežasčių kardinalioms permainoms turguje nemato drabužių pardavėja.
Ginasi nuo skurdo
Nors turgaus administracija guodžia pasistengsianti išsaugoti visus kelis šimtus darbo vietų, daugelį metų iš prekybos turguje besiverčianti panevėžietė nuogąstauja likti be pragyvenimo šaltinio.
„Visi tikisi geriausio. Jei Savivaldybė neleistų statyti tokio dydžio paviljono, kad visi sutilptume, žmonės gal net eitų į Laisvės a. piketuoti. Už mūsų, pardavėjų, nugarų stovi ištisos šeimos – bedarbiai sutuoktiniai, vaikai. Kas bus, jei iš čia išvarys“, – nerimauja smulkioji verslininkė.
Jai nėra ramiau dėl to, kad nesaugių stoginių vietoje administracija planuoja statyti naują paviljoną. Pardavėja baiminasi, kad darbo vieta po rimtu stogu gali būti finansiškai neįkandama jos kišenei.
Moterį skaudina susiformavęs visuomenės požiūris į turgaus prekeivius, esą jie menko išsilavinimo nepraustaburniai, besimaudantys piniguose.
„Kažkodėl dauguma įsivaizduoja, kad turguje stovi tebaigusieji 8-ias klases. Iš tikrųjų kas trečias ar ketvirtas pardavėjas turi aukštąjį išsilavinimą, yra ir kelias aukštąsias baigusiųjų. Pažįstu prie prekystalių stovinčias kelias ekonomistes, kelias mokytojas“, – vardijo pardavėja.
Anot jos, uždarbio iš turgaus pakanka tik sudurti galams. Neretą dieną prie prekystalio prastovėjusi nuo 8 val. iki 14 val. ji namo grįžta tuščiomis. Darbo dieną parduoti ir vieną drabužį, pasak smulkiosios verslininkės, jau yra džiaugsmas.
„Žmonės piktinasi, kad turguje darosi sunku nusiderėti. Nesu girdėjusi, kad mano kolegių dienos apyvarta kada būtų 1000 litų. Tiek surinkti galima nebent prekiaujant natūralios odos striukėmis. Gal tokią vieną per dieną ir pavyksta parduoti. Batų ir drabužių pardavėjai tokių sumų nemato, o nulinė apyvarta būna dažnai“, – pasakojo prekybininkė.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
