Iš tarptautinės operacijos grįžę kariai galės patys pasirinkti, kaip jie norėtų adaptuotis prie gyvenimo Lietuvoje. Pagrindinė naujovė iš tarptautinės operacijos grįžusiems kariams - medicininė reabilitacija nebebus privaloma, ir visi kariai gaus papildomas dviejų savaičių atostogas, skirtas reintegracijai.
Karys, pasak Krašto apsaugos ministerijos pranešimo, galės pasirinkti - šias reintegracijos atostogas praleisti su šeima namų aplinkoje ar Karių reintegracijos centre.
„Manome, kad tiems kariams, kurie neturi sveikatos problemų, pati geriausia reabilitacija yra pabūti su šeima, todėl nusprendėme suteikti galimybę kariui pasirinkti, kaip jis norėtų reintegruotis, o dviejų savaičių atostogos tam suteiks puikią galimybę“, - sakė krašto apsaugos viceministrė Indrė Pociūtė - Levickienė, atsakinga už personalo politiką.
Pagal šiuo metu rengiamą naują tvarką, iš tarptautinių operacijų grįžę kariai po medicininės patikros reabilitacijai bus siunčiami tik tais atvejais, kai tai, gydytojų nuomone, bus reikalinga dėl sveikatos. Tačiau jei karys norės, jis galės gauti reabilitacijos paslaugas ir tuomet, jei gydytojas nebus nustatęs jokių sveikatos sutrikimų.
Kariams reabilitacijos paslaugų nereikės laukti kelių mėnesių kaip šiuo metu dėl per mažų Karių reabilitacijos centro pajėgumų, kadangi jas planuojama pirkti specializuotose civilinėse įstaigose, galinčiose pasiūlyti geriausias procedūras. Taip ne tik tikimasi kokybiškesnių reabilitacijos paslaugų kariams, bet ir ketinama atsisakyti neracionalių investicijų krašto apsaugos sistemos reabilitacijos įstaigoms išlaikyti.
Kariai reabilitacijos paslaugas galės gauti visoje Lietuvoje, kur tokios paslaugos teikiamos.
Savo atostogų metu kariai galės naudotis Karių reintegracijos centre Druskininkuose teikiamomis paslaugomis: psichologine pagalba, relaksacinėmis procedūromis, edukacinėmis priemonėmis.
Papildomų atostogų metu kariai turės kelis susitikimus su psichologais. Tokie susitikimai psichologams leis pastebėti problemas, kurios kariams gali pasireikšti po 6 mėnesių tarptautinės misijos konflikto zonoje. Kaip sakė karo psichologė kapitonė Danutė Lapėnaitė, tai ypač svarbu kariams, patyrusiems trauminius įvykius, kurie, grįžę iš misijų, neretai sunkiau prisitaiko prie pasikeitusių sąlygų. „Kariai nerimauja ir dėl ilgalaikio išsiskyrimo su šeima, ir dėl artimiausiems žmonėms padidėjusių kasdienių rūpesčių naštos, - sakė kpt. D. Lapėnaitė. - Daugeliu atvejų streso požymiai nėra sunkiai koreguojami, tačiau nevalia to palikti savieigai - psichologiniai sutrikimai gali tapti rimtu nepatogumu tiek asmeniui, tiek aplinkiniams“.
Karių šeimų psichologinei gerovei užtikrinti numatyta skaityti paskaitas ir vesti praktinius užsiėmimus, teikti psichologinę paramą šeimų tarpusavio pagalbos grupėse. Prireikus, specialiai suformuotos mobilios psichologinės krizių įveikimo komandos stebės ir teiks psichologinę pagalbą trauminius įvykius patyrusiems kariams ir jų artimiesiems.
