Šiemet dar galime pasidžiaugti: 2008 m. skelbiami skaitymo metais ir raginama skaityti knygas. Tačiau kas bus kitąmet? Vyriausybei nupjovus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas, knygos taps arba prabangos, arba piratine preke.
Į klausimą, kas mūsų laukia panaikinus spaudai PVM lengvatą, Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) vykdomoji direktorė Aida Dopkevičiūtė-Džiovėnienė atsako paprastai. Anot jos, gera, kokybiška, Lietuvos kultūrai reikšminga knygų leidyba greičiausiai sužlugs, nes šiuo metu visos grandys, kurios yra susijusios su knygos išleidimu, naudojasi vienokiomis ar kitokiomis lengvatomis, rašo „Respublika“.
Knyga – prabangos detalė
„Galėtume galvoti, kad knygos kaina taip pat pakils 15 proc., bet yra visiškai ne taip: knygos sukūrimo ir išleidimo procesas - tai daug įvairiausių darbų, perkama daug įvairiausių paslaugų. Knygos sukūrimo grandys yra žmonės, dirbantys autorinį darbą - knygos autorius, vertėjas, iliustratorius, dizaineris. Visos šios grandys turės mokėti daugiau mokesčių. Vadinasi, leidėjas turės mokėti daugiau - nes jis negali autoriui mokėti mažiau“, - pasakojo A. Džiovėnienė.
Leidyklos „Tyto alba“ direktorės Lolitos Varanavičienės teigimu, neturėdamos lengvatų, leidyklos nebegalės leisti knygų, o skaitytojai dėl smarkiai pakilusių kainų nebegalės jų įpirkti.
„Manau, kad kurį laiką bus didelis šokas, iš kurio kai kas gali ir nebeišeiti. Knyga jau ir šiaip brangsta, nes brangsta autoriaus teisės. O jei dar pridėsime mažėjančius tiražus ir brangstantį popierių, akivaizdu, kad knyga bus sunkiai įperkama“, - teigė L. Varanavičienė.
A. Džiovėnienės teigimu, kalbėti reiktų ne tik apie tai, ar skaitytojai išgalės įsigyti knygą, bet ar valstybė jas įpirks. Mat, LLA vykdomosios direktorės teigimu, jei valstybė siekia padaryti piliečius žinių visuomenės dalimi, ji paprastai stengiasi padaryti knygą prieinamą.
„Knygos keliauja į mokyklas ir į bibliotekų fondus. Šiais metais bibliotekų fondams buvo skirta 9 mln. litų - 3 mln. daugiau nei pernai. Visi labai džiaugėmės, kad šie metai - Skaitymo metai. Visi džiaugėmės, kad tai didelis pasiekimas. Ar iš tiesų galvojama padidinti bibliotekų fondų biudžetus? Greičiausiai ne. O jei knygos pabrangs, kiek bibliotekų fonduose atsidurs knygų ir kokios jos bus?“ – klausė A. Džiovėnienė.
Gresia bankrotai
Knygų leidyba - smulkusis verslas. Vos dvi leidyklos, LLA vykdomosios direktorės teigimu, gali būti priskirtos prie vidutinių įmonių. Be to, Lietuvoje yra daug leidyklų, kurios leidžia specifinę literatūrą, todėl ir knygų rinka yra pasiskirsčiusi tam tikrais sektoriais.
„Būtent šios mažos leidyklos ir sužlugs, nes jų tikslinė grupė nepirks knygų. Paprastas skaitytojas nebegalės įpirkti knygos, jei knyga bus išleista kokybiškai. O kokybė - tai ne tik geras popierius ir gražios iliustracijos, bet ir kokybiškas vertimas, redagavimas“, - „Respublikai“ sakė A. Džiovėnienė.
Pašnekovės teigimu, toks mūsų valdžios sprendimas eiti atgal yra nesuprantamas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. „Mes šiuo metu susirašinėjame su Europos Sąjungos leidėjų asociacijos federacija - niekur tokio dalyko nėra. Mes pasirodysime kaip barbarai. Dvi šalys, neturėjusios mokestinių knygų prekybos lengvatų, jau rengia įstatymų pakeitimus“, - sakė LLA vykdomoji direktorė.
Be to, pašnekovė baiminasi, kad akademinė bendruomenė, negalinti gyventi be knygų, naudosis piratinėmis kopijomis, taip pažeisdama autorių teises.
„Universiteto leidykla yra universiteto padalinys. Mūsų knygų pirks mažiau, nes jų galime leisti tiek, kiek galime susigrąžinti pinigų už parduotas knygas. Studentai turės mažiau vadovėlių - knygos brangs iškart“, - teigė Klaipėdos universiteto leidyklos direktorė Lolita Zemlienė.
Regionai – be šviesos
Lengvatų panaikinimo baiminasi ne tik knygų, bet ir regioninių laikraščių leidėjai, nes padidėjus sąnaudoms jiems gresia ne tik mažesni atlyginimai, žmonių atleidimas iš darbo, bet ir bankrotas.
„Apskaičiavome, kiek mums kainuotų PVM lengvatos panaikinimas. Per metus papildomai apie 100 tūkst. litų. - tai yra mūsų vieno mėnesio apyvarta. Tiek papildomai uždirbti neįmanoma. Jau dabar esame vos galą su galu sudurianti įmonė, nes pelną investavome į naujus produktus, todėl mes turėsime atleisti dalį žmonių“, - „Respublikai“ pasakojo rajoninio laikraščio „Anykšta“ vyriausioji redaktorė Gražina Šmigelskienė.
Jos teigimu, Vyriausybė, tokiu būdu lopydama skyles, nieko gero nesulauks, nes regionų žurnalistai nebegaus darbo. „Surinks lėšas į biudžetą didindami PVM, bet turės mokėti socialines išmokas arba nedarbingumo pašalpas. Manau, kad tai visiškai politiškai nebrandus žingsnis“, - teigė G. Šmigelskienė.
Rajoninio laikraščio „Žemaitis“ redaktoriaus Rimanto Mėčiaus teigimu, kentės ne tik laikraštis ir jo darbuotojai, bet ir žmonės, kuriems spauda - bene vienintelis šviesos šaltinis.
„Aišku, skaitytojui brangs laikraščiai, vadinasi, bus ribojama informacija. O juk rajoniniai laikraščiai yra tas šaltinis, iš kurio žmogus gauna informaciją, ypač vietos savivaldybių informaciją“, - sakė R. Mėčius.
Komentarai
Dainius Radzevičius
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas
Kalbama apie lengvatos naikinimą ne tik laikraščiams, bet ir knygoms. PVM lengvatų panaikinimas tai sričiai reiškia, kad valstybė, kuri deklaruoja, kad nori, jog mūsų tauta būtų išsilavinusi, kad būtų sukurta informacinė visuomenė, siekia mus grąžinti į balanos gadynę. Be to, siekia, kad knygos ir laikraščiai būtų spausdinami ne Lietuvoje, o tose valstybėse, kur yra PVM lengvatos.
Tautai užtenka pasiimti „bambalį“, sėsti prie televizoriaus ir spoksoti „bukas“ televizijos laidas. Lietuvoje nemaža absurdiškų dalykų: kai metai paskelbiami Skaitymo metais - spauda mažinama, kai paskelbiami Blaivybės metai - Seimekoks nors girtas parlamentaras šlitinėja. Gyvena deklaracijomis, o darbais rodo visai ką kita, nesupranta, kad valstybėje gyvena žmonės, o ne statistiniai vienetai.
Nerijus Mačiulis
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto bakalauro studijų dekanas
Knyga - toks daiktas, kuris netgi ir pakilus kainai bus perkamas, nes neturi daug pakaitalų. Jei kalbėtume apie laikraštį – kainai pakilus žmogus jo gali nebepirkti, nes gali naujienas perskaityti internete. Aišku, pakaitalas nėra tobulas. Knygos irgi turi pakaitalą - jos yra elektroninės, jų galima užsisakyti iš įvairių internetinių puslapių ir jos nebus apmokestintos PVM.
Tokiu atveju Lietuvos vartotojai turi galimybę užsisakyti elektronines angliškas knygas ir nebepirkti lietuviškų spausdintų knygų, bet ne visi juk skaito angliškai. Lietuviškos knygos pakaitalų neturi. Tie žmonės, kurie skaitė, tie ir skaitys. Šiuo atveju net ir padidėjus kainai, knygas reikės pirkti. Pavyzdžiui, negalima nepirkti vadovėlių. Taigi leidėjai turės mažesnį neigiamą poveikį nei skaitytojai.
Eligijus Masiulis
Liberalų sąjūdžio frakcijos narys
Iš esmės siekiama panaikinti visas PVM lengvatas, išskyrus šilumos lengvatą. Principas labai paprastas: jei pradėsime daryti išimtis kurioms nors sritims, nepanaikinsime lengvatos nė vienai sričiai, nes akivaizdu, kad tai yra labai jautrus dalykas. Siekiame suvienodinti žaidimo taisykles visiems Lietuvoje veikiantiems ūkio subjektams ir visiems vartotojams, nes daug metų kai kurios sritys naudojosi lengvatomis, o kai kurios - ne.
Be to, tikimasi didesnių pajamų į valstybės biudžetą. Jau žinome pavyzdį, kai netgi esant PVM lengvatai laikraščiai bankrutuoja. O kokia yra situacija yra tų, kurie moka 18 proc. PVM? Čia yra tam tikras solidarumo klausimas. Ar yra išskirtinės sritys, kurios turi būti mokesčių mokėtojų sąskaita remiamos, ar tokių sričių neturėtų būti?
Agnė Vaitasiūtė
