Dabar, kai Lenkijos valdžia vėl dosniai parėmė Lietuvoje veikiančių lenkiškų mokyklų remontą, lėšų šiam tikslui turės atseikėti ir mūsų šalies savivaldybės. Lenkijoje veikiančių kelių lietuviškų mokyklų niekas taip nelepina.
Lenkijos Senatas nusprendė skirti 6 mln. zlotų (apie 5,8 mln. litų) Lietuvoje veikiančioms lenkiškoms mokykloms renovuoti. „Siūlymų buvo pateikta daugiau kaip už 6 mln. zlotų, tačiau ir už tiek pavyks įgyvendinti daugumą projektų. Jiems taip pat ieškosime kitų papildomų šaltinių“, - sprendimą komentavo Lenkijos Senato Emigracijos ir ryšių su užsienyje gyvenančiais lenkais komisijos pirmininkas senatorius Andrzejus Personas.
Kad vaikai nešaltų.
Beveik 6 mln. litų lenkiškoms mokykloms buvo skirti, kai praėjusią savaitę Lietuvoje apsilankė grupė Lenkijos senatorių. Per tris dienas jie susipažino su lenkų padėtimi Vilniaus krašte ir įvertino situaciją lenkiškose švietimo įstaigose. Aukšti svečiai vyko į Šalčininkų, Vilniaus ir Grigiškių mokyklas. Ugdymo įstaigų būklė gero įspūdžio jiems nepaliko. „Senatoriai pamatė, kad būtina padėti. Tačiau reikia pabrėžti, jog pinigų jie nusprendė skirti be kritikos, be jokios politinės potekstės. Čia žmogiškasis aspektas, kad vaikai mokyklose nešaltų“, - LŽ aiškino Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugijos „Macierz Szkolna“ pirmininkas Juzefas Kwiatkowskis.
Lietuvos lenkų mokyklų renovacijos projektai įgyvendinami jau keletą metų. 49 proc. reikiamos sumos skiria Lenkija, 51 proc. - mūsų šalies savivaldybės.
Per pastaruosius 6 metus Lenkijos Senatas Lietuvoje veikiančioms lenkų mokykloms atseikėjo apie 35 mln. zlotų (34 mln. litų). Vilniaus rajono savivaldybės skyrė keliais milijonais daugiau. Už šiuos pinigus buvo suremontuota daugiau kaip pusė Lietuvoje veikiančių lenkiškų švietimo įstaigų - 70 mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų.
Svarbi parama
J.Kwiatkowskio nuomone, Lenkijos įnašas į Vilniaus krašto švietimo sistemą labai didelis. „Lenkijos parama neįkainojama. Turiu galvoje ne tik naujų įstaigų statybą, bet ir mokyklų, taip pat ikimokyklinių įstaigų įrengimą, joms skirtas mokymo priemones“, - tvirtino J.Kwiatkowskis.
Pasak jo, Lenkijos skiriami pinigai labai svarbi paspirtis tiek mūsų šalies lenkų bendruomenei, tiek lietuviams. „Kai gauname milijonų iš Lenkijos, daugiau pinigų lieka lietuviškoms ar rusiškoms mokyklos prižiūrėti ir remontuoti“, - įsitikinęs J.Kwiatkowskis.
Jo teigimu, šiemet Vilniaus miesto savivaldybė visoms sostinės švietimo įstaigoms skyrė 14 mln. litų. „Ką tiek reiškia visiems miesto darželiams ir mokykloms?“ - klausė draugijos pirmininkas.
Kartais nuskriaudžia
Lenkijos valdžia ne tik rūpinasi Lietuvoje veikiančiomis lenkiškomis mokyklomis, bet ir pagal susitarimą skatina atitinkamai elgtis mūsų šalies savivaldybes. Kiek kitokia lietuviškų mokyklų situacija Lenkijoje.
Šios valstybės lietuvių bendruomenės pirmininkė, Seinų „Žiburio“ vidurinės mokyklos mokytoja Irena Gasparavičiūtė LŽ sakė, kad šiuo metu padėtis iš esmės nebloga, tačiau problemų vis tiek netrūksta. Anot pirmininkės, be Lietuvos skiriamų pinigų mokyklos vargiai išsiverstų. Jos remontuojamos, nauju inventoriumi ir mokymosi priemonėmis aprūpinamas daugiausia už mūsų šalies lėšas. Lenkijos vietos valdžia lietuviškas mokyklas kartais ir nuskriaudžia - neperduoda dalies joms priklausančių mokinio krepšelio lėšų.
Kol kas tik pamatai
Labiausiai šio Lenkijos krašto lietuviai susirūpinę lietuviškos mokyklos Punske statybomis, dėl kurių rankomis sukirto abiejų valstybių prezidentai. Pasak I.Gasparavičiūtės, Lietuva jau nemažai skyrė lėšų mokyklos statyboms, o Lenkija to daryti neskuba. Per kelerius metus šiam reikalui atseikėta po 500 tūkst. zlotų. „Už juos tik pamatus išliejo, visa kita stovi. Jei taip bus ir toliau, mokyklos statybos truks 10-15 metų“, - nuogąstavo lietuvių bendruomenės vadovė.
Prieš kelias dienas Lenkijos spaudoje pasirodė informacija, kad Varšuva lietuviškos mokyklos Punske statyboms galėtų skirti 2 mln. zlotų (beveik 2 mln. litų). Tuoj pat pradėta svarstyti, jog tada nukentėtų kitos Lenkijoje gyvenančios tautinės mažumos. Esą dėl to beveik perpus būtų sumažintos dotacijos ukrainiečiams, baltarusiams, vokiečiams.
I. Gasparavičiūtės teigimu, viename pagrindinių Lenkijos dienraščių pateikta informacija sukėlė šių bendruomenių pasipiktinimą. „Pajutome, kad esame priešinami su kitomis bendruomenėmis, nes mums neva jų sąskaita bus skiriami pinigai“, - skundėsi ji.
Roberta TRACEVIČIŪTĖ
