„Pridėję balų, neišspręsime pagrindinės problemos. Kaip ir kasmet, taip ir šiemet — vos paskelbus matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatus, viešojoje erdvėje kyla banga diskusijų: apie galbūt per aukštas karteles, apie tai, ar matematika išvis reikalinga visiems. Vieni siūlo mažinti reikalavimus, kiti — matematikos egzaminą apskritai padaryti neprivalomu.
Tačiau vėl pametama esmė. Problema slypi ne kartelėse, ne baluose, ne egzamine. Problema — tai matematikos mokymas“, – „Facebook“ rašė buvęs ŠMSM ministras.
Pasak buvusio ministro, matematika yra reikalinga visiems mokiniams, nepaisant to, kur jie planuoja studijuoti.
„Nepriklausomai nuo to, ar mokinys ruošiasi studijuoti inžineriją, ekonomiką, pedagogiką ar humanitarinius mokslus, matematikos reikės visiems — matematika lavina loginį ir abstraktų mąstymą, gebėjimą struktūruoti informaciją, atskirti priežastį nuo pasekmės. Šios kompetencijos — visuotinos, svarbios ne tik darbe, bet ir gyvenime“, – tvirtino G. Jakštas.
„Dar 2021 m. analizuojant studentų duomenis matėme, kad matematikos egzaminą išlaikiusieji abiturientai ženkliai didesne dalimi baigia studijas – nepriklausomai nuo studijų srities. Jie taip pat dažniau po studijų įsidarbina aukštesnės kvalifikacijos pozicijose ir gauna didesnį atlyginimą. Tuo tarpu tie, kurie matematikos egzamino neišlaiko, net jei vėliau baigia aukštąją mokyklą, dažnai susiduria su iššūkiais darbo rinkoje. Kitaip sakant, aukštoji mokykla iš skirtingai pasirengusių stojančiųjų parengia skirtingo lygio absolventus“, – pridėjo jis.
Matematika, G. Jakšto teigimu, taip pat padeda deramai analizuoti informaciją, tikrinti šaltinius ir būti atsparesniems propagandai, netikroms naujienoms ir manipuliatyviems naratyvams.
Be to, G. Jakštas pabrėžia, kad buvusi Vyriausybė, anot jo, ištaisė ydą, kai pakeitus reikalavimus, buvo nustatyta, kad į valstybės nefinansuojamas universitetų studijų vietas negalėtų įstoti abiturientai, kurie neišlaikė matematikos valstybinio brandos egzamino.
Rezultatus reikia vertinti atsargiai
Kalbėdamas apie šių metų matematikos valstybinio egzamino rezultatus (VBE), buvęs ŠMSM ministras taip pat atkreipė dėmesį, kad šiemet laikiusių matematikos egzaminą abiturientų skaičius buvo gerokai didesnis nei buvusiais metais.
„2023 m. matematikos VBE laikė ~13 700 abiturientų, išlaikė ~11 700. 2025 m. egzaminą laikė daugiau nei 18 500, išlaikė virš 14 000. Tad taip – šiemet buvo daugiau neišlaikiusių, bet ir apskritai laikančiųjų buvo gerokai daugiau. Be to, išlaikiusiųjų skaičius viršijo net visą 2023 m. laikiusiųjų skaičių“, – tęsė G. Jakštas.
Jis taip pat pažymėjo, kad šių metų rezultatus, dėl papildomai pridėtų taškų, reikėtų vertinti atsargiai.
„Šiemet abiturientams buvo pridėta papildomų taškų. Pasekmė? Šimtukus gavusiųjų skaičius šoktelėjo nuo 179 šimtukų 2023 m. iki 1046 šiemet – beveik šešis kartus daugiau. Tai verčia klausti: ar šiemet mokiniai tikrai buvo tiek geriau pasirengę? Ar visgi taisyklės buvo pakeistos jau po egzamino, kad rezultatai atrodytų geresni?“, – klausė G. Jakštas.
Be to, siekiant daugiau stabilumo ir objektyvumo, vertinant abiturientų rezultatus, buvusio ŠMSM ministro teigimu, būtina turėti iš anksto aiškiai ir skaidriai nustatytas taisykles, kurios nebūtų keičiamos po gautų rezultatų.
„Reikia spręsti priežastis, o ne pasekmes. Problema slypi ne matematikos reikalavime, o jos mokymo kokybėje. Dabartinė matematikos programa bent jau teisingai apibrėžia tikslus, bet nebūtinai veda į jų pasiekimą. Dar didesnė problema — vadovėliai. Jie vis labiau tampa uždavinių rinkiniais be aiškios teorijos, be sisteminio aiškinimo. Mokiniai išmoksta algoritmus spręsdami daugybę panašių uždavinių, bet ne supratimą. Tai nėra matematika“, – dalinosi G. Jakštas.
Todėl, pasak jo, priimamus švietimo sprendimus reikėtų orientuoti į kelias sritis:
- „Į programų tobulinimą.
- Į kokybiškų vadovėlių kūrimą (manau, kad klaida praktiškai visą atsakomybę palikti leidėjams).
- į nuoseklų mokytojų kvalifikacijos kėlimą.
- į mokytojų rengimo programų tobulinimą“, – aiškino G. Jakštas.
O kalbant apie prastus matematikos VBE rezultatus, buvęs ŠMSM ministras sako, kad visų pirma reikėtų įvertinti abiturientų matematinius sugebėjimus ir mokymosi kokybę.
„Susimąstykime kaip iš ties prastai matematiką moką abiturientai. Vertinkime priežastis, kodėl taip nutiko. Kalbėkime apie tai, kaip vaikai mokosi matematikos. Ir apie tai, ką valstybė daro (ar nedaro), kad tą mokymą pagerintų. Problema – ne egzaminas. Problema – kaip mokoma matematika“, – socialiniuose tinkluose rašė G. Jakštas.
Pridėjo taškų prie egzaminų rezultatų
Trečiadienį ŠMSM ministrė Raminta Popovienė pranešė, kad šiemet nustatyta brandos egzaminų išlaikymo kartelė yra per aukšta, todėl kiekvienam abiturientui prie kiekvieno egzamino, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, rezultato bus pridėta po 10 taškų.
„Nepaisant to, kad moksleivių pasiekimai yra geresni nei anksčiau, vertinant visus egzaminus, ne tik lietuvių kalbą, tapo akivaizdu, kad praėjusios valdžios nustatyta 35 taškų kartelė mokiniams yra per aukšta. Atsižvelgęs į tai, vertinimo komitetas nusprendė prie kiekvieno kandidato gauto galutinio taškų skaičiaus pridėti 10 taškų“, – per spaudos konferenciją pranešė ji.
Be to, nuo vieno iki penkių taškų pridėta tiems, kurie pirmoje matematikos egzamino dalyje surinko 17–20 taškų ir pernai jiems, kitaip negu gavusiesiems mažiau taškų, surinkti taškai nebuvo indeksuojami.
„Taigi, atliepiame abiturientų lūkestį ir kompensuojame pereinamojo laikotarpio netolygumus“, – sakė R. Popovienė.
Visgi, kaip LRT teigė švietimo viceministras Jonas Petkevičius, jei kartelė nebūtų buvus nuleista, B lygio matematikos egzamino nebūtų išlaikę 60 proc. abiturientų, o A lygio apie 30 proc. abiturientų.
Svarsto nuleisti kartelę
Ministrė pranešė, kad šiemet egzaminų išlaikymo kartelės nuleisti nebuvo galima, nes tai prieštarautų teisės aktams, tačiau bus svarstoma ją koreguoti kitąmet.
„Galiu drąsiai pareikšti, kad ankstesnė ministerijos vadovybė neįvertino realių mokinių galimybių pasiekti aukštesnę, net 35 taškų kartelę. Šiandien iš gautų duomenų jau akivaizdu, kad ją reikės persvarstyti ir tai mes padarysime“, – tvirtino R. Popovienė.
Švietimo viceministro Jono Petkevičiaus teigimu, sprendimas net 19 taškų padidinti išlaikymo kartelę buvo per didelis, tą parodė neišlaikiusiųjų skaičius.
Jo duomenimis, dabar privalomo minimalaus 35 taškų skaičiaus nebūtų surinkę dukart daugiau abiturientų nei įprastai.
„Kai gavome iš vertinimo komisijų rezultatus, pamatėme, kad tikrai labai daug vaikų neišlaikytų egzamino pagal naują lygį, kad egzaminų pasislinkimo kreivė yra nenormali. (...) pamatėme, kad tas pakėlimas – 19 taškų, nuo 16 iki 35 buvo pasirinktas per skubotai“, – teigė viceministras.
„Todėl amortizuodami tą 19 taškų pakilimą, pridėjome dešimt taškų vaikams ir tuo pačiu subalansavome tą išlaikymo ribą, bet, laikydamiesi lygiateisiškumo principo, nusprendėme pridėti 10 taškų prie visų abiturientų rezultatų, net ir tų, kurie jau buvo peržengę 35 taškų ribą“, – aiškino jis.
Kokia išlaikymo kartelė turėtų būti taikoma kitąmet, dar bus tariamasi su ekspertais. J. Petkevičius svarstė, kad ji galėtų siekti 25 taškus.
Be reikalo nuogąstavo
R. Popovienė trečiadienį pranešė, kad nors moksleiviai nuogąstavo dėl prastų brandos egzaminų rezultatų, ši baimė nepasitvirtino.
Trečiadienį dėl to abiturientai prie Vyriausybės surengė mitingą.
„Įvertinus daugumos egzaminų rezultatus, galime konstatuoti, kad lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos A lygio rezultatai yra tikrai geri“, – tvirtino ministrė.
Pasak jos, lietuvių kalbos A lygio egzaminą išlaikė daugiau kaip 94 proc. moksleivių, neišlaikė perpus mažiau abiturientų nei pernai – 5 procentai.
„Lietuvių kalbos ir literatūros taškų vidurkis – beveik 60 proc., o rezultatas yra geriausias per dešimt metų“, – pažymėjo R. Popovienė.
Ji priminė, kad visi neišlaikiusieji lietuvių kalbos brandos egzamino netrukus jį galės perlaikyti.
Anot švietimo ministrės, matematikos A lygį pasirinkusiems moksleiviams šis egzaminas irgi buvo nesunkiai įveikiamas. Jį išlaikė beveik 85 proc. abiturientų, surinktas rekordinis skaičius šimtukų – 8 procentai.
„Viena vertus, tai gera žinia turint omenyje, kad ankstesnės ministerijos vadovybė priėmė sprendimą išlaikymo kartelę šiųmečiams abiturientams pakelti nuo 16 iki 35 taškų. Vis dėlto reikia pripažinti, kad ne pirmūnams išlaikyti egzaminą dėl to ta sudėtingiau“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė.
Prasti B lygio egzaminų rezultatai
R. Popovienė atkreipė dėmesį, kad prastai atrodo matematikos bei lietuvių kalbos ir literatūros egzaminus B lygiu laikiusiųjų rezultatai.
B lygio (buvusio mokyklinio – BNS) lietuvių kalbos egzamino šiemet neišlaikė 31 proc. kandidatų ir matematikos egzamino – beveik 43 procentai.
„Reikia pastebėti, kad daugiau nei pusė neišlaikiusiųjų B lygio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino yra tautinių mažumų ir profesinių mokyklų mokiniai“, – sakė švietimo ministrė.
Anot jos, rezultatai rodo, kad matematikos egzaminą dalis moksleivių rinkosi be motyvacijos, rasta nemažai tiesiog tuščių darbų.
„Tai gali būti pasekmė to, kad matematikos egzamino praėjusios valdžios sprendimu reikalaujama stojant į bet kurią aukštąją mokyklą, išskyrus menų studijas. Taip pat matematikos egzaminą laikė 3 tūkst. daugiau moksleivių negu pernai, dėl to neišlaikymo lygis yra ir aukštesnis. Kol kas dar anksti kalbėti apie pokyčius dėl matematikos egzamino privalomumo, bet tai tikrai svarstysime“, – teigė ministrė.
Ji svarstė, kad matematikos egzaminas neturėtų būti privalomas tiems, kurie planuoja studijuoti humanitarines specialybes, pavyzdžiui, pedagogikos, užsienio kalbų ar psichologijos.
„Mano nuomonė yra ta, kad matematikos egzaminas tikrai neturėtų būti privalomas tiems jauniems žmonėms, kurie nori studijuoti humanitarines ir kitas specialybes, kur galbūt to nereikėtų“, – sakė R. Popovienė.
Anot jos, atsisakius privalomo matematikos egzamino stojant į aukštąją mokyklą, galbūt daugiau jaunuolių rinktųsi pedagogiką.
Iš viso egzaminus šiais metais laikė beveik 27 tūkst. vienuoliktokų ir daugiau nei 27 tūkst. dvyliktokų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
