Už demokratus per rinkimus šiuo metu balsuotų 7,7 proc. šalies gyventojų. Liepą, kai daryta ankstesnė „Vilmorus“ apklausa, paramą jiems reiškė 10,6 proc. apklausos dalyvių.
Demokratų sąjungos vieta partijų reitingų lentelėje nepakito, ji lieka trečia.
„Jų populiarumo pikas buvo vos susikūrus“, – sakė „Vilmorus“ vadovas, sociologas Vladas Gaidys.
Pasak jo, demokratai „pranyko“ tarp kitų opozicinių partijų, nes nepateikė originalių siūlymų spręsti dabartinėms krizėms, pavyzdžiui, pažabojant smarkiai augančias energijos kainas.
„Jį (S. Skvernelį – BNS) kviečia visur, bet kad jis raiškiai pasakytų, kokia alternatyva, to nebuvo“, – teigė V. Gaidys.
„Jis pradingęs bendrame fone, kaip ir kitos opozicinės partijos, kurių reitingai nesikeitė“, – pridūrė jis.
Apklausa rodo, kad už opozicinę Socialdemokratų partiją balsuotų 14 proc. Lietuvos gyventojų (13,6 proc. liepą).
Valdančiuosius konservatorius paremtų 11,8 proc. (11,4 proc. liepą) apklaustųjų.
Toliau reitingų lentelėje rikiuojasi opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (7,3 proc. rugsėjį, 7,6 proc. liepą), partija „Laisvė ir teisingumas“ (5,4 proc. rugsėjį, 4,5 proc. liepą), valdantysis Liberalų sąjūdis (4 proc. rugsėjį, 5,7 proc. liepą).
Populiariausių partijų dešimtuką užbaigia opozicinė Darbo partija (3,7 proc. rugsėjį, 4 proc. liepą), opozicinė Lietuvos regionų partija (3,4 proc. rugsėjį, 2,4 proc. liepą), valdančioji Laisvės partija (1,8 proc. rugsėjį, 2,6 proc. liepą) ir Tautos ir teisingumo sąjunga (1,8 proc. rugsėjį, 1,2 proc. liepą).
Dar 12,8 proc. respondentų nurodė, kad rinkimuose nebalsuotų (11,3 proc. liepą), o 24,8 proc. (23,4 proc. liepą) apklaustųjų teigė, kad nežino, ką palaikytų.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią gyventojų apklausą atliko rugsėjo 15–24 dienomis, apklausta 1000 pilnamečių Lietuvos gyventojų.