Gaisras paveikė tą rūšiavimo gamyklos dalį, kurioje buvo iškraunamos mišrios gyventojų atliekos – dabar rūšiavimo įrenginiai neveikia. Įprastai čia kasdien atkeliaudavo apie 400 tonų atliekų, tai prilygsta 40 pilnų sunkvežimių, praneša Vilniaus miesto savivaldybė.
Tačiau prie šiukšlių krizės suvaldymo gali prisidėti ir kiekvienas vilnietis.
„Šiuo metu priimame sprendimus, kad net ekstremalios situacijos metu sėkmingai susitvarkytume su miesto atliekų srautu, o miestiečiai nepajustų gaisro sukeltų padarinių. Vis dėlto, ir kiekvienas vilnietis taip pat gali prisidėti prie krizės sprendimo – atsakingai rūšiuoti šiukšles. Tokiomis aplinkybėmis kiekviena papildomai išrūšiuota šiukšlė sumažina miestui tenkančius srautus, kuriuos šiuo metu turime atlaikyti ekstremaliomis sąlygomis, o miestas netaptų sąvartynu“, – sako Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Siekiant sumažinti mišrių atliekų srautą, vilniečiai raginami į bendrą konteinerį mesti tik po rūšiavimo likusias atliekas. Toliau pateikiamos pagrindinės atliekų rūšiavimo rekomendacijos.
Kokios atliekos yra tinkamos rūšiuoti?
STIKLAS. Į stiklui skirtus žalios spalvos konteinerius galima mesti stiklinius butelius, stiklainius be dangtelių, kitokią stiklo tarą ir duženas. Atliekos neprivalo būti švarios, etiketės taip pat gali likti – svarbiausia, kad nebūtų maisto ar skysčių likučių.
Į stiklo atliekų konteinerius negalima mesti lempučių, ekranų, veidrodžių, keramikos šukių, porceliano, medicininių ampulių, langų stiklų. Tokias atliekas reikėtų vežti į stambiagabaričių atliekų aikštelę.
POPIERIUS. Sausos ir švarios popieriaus atliekos, tokios kaip kartoninės dėžės, maisto pakuotės, visų rūšių popieriaus pakuotės, popieriniai maišai turėtų būti išmetami į popieriui skirtą mėlynos spalvos konteinerį. Atliekos gali likti su sąvaržėlėmis ar lipnia juostele. Dėžutes būtina išlankstyti ir pagal galimybes suplėšyti
Rūšiavimui taip pat nėra tinkamos popierinės pakuotės su maisto likučiais, tepalais ar dažais suteptas popierius, dokumentų segtuvai, tapetai.
PLASTIKAS ir METALAS. Į geltonos spalvos konteinerį galima mesti plastiko, kombinuotas ir metalines pakuotes: butelius, dėžutes, maišelius, „TetraPak“ ir „EloPak“ pakuotes, saldainių popieriukus, traškučių pakelius, vienkartinius puodelius, skardines. Svarbu, kad pakuotėse neliktų maisto ar skysčių.
Čia negalima mesti elektroninių prietaisų, pakuočių nuo įvairių cheminių medžiagų: tepalų, dažų, automobilių aušinimo ar langų valymo skysčio – tokios atliekos turėtų būti pristatomos į stambiagabaričių atliekų aikštelę.
Vaistai turėtų būti priduodami į vaistines.
MAISTO ATLIEKOS. Maisto atliekas namuose reikia kaupti oranžinės spalvos vienkartiniuose maišeliuose. Tvirtai užrištus maišelius reikia išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Čia reikėtų mesti vartoti nebetinkamus maisto produktus, žieves, graužtukus, popierinius rankšluosčius ir servetėles ir kitas organines, bioskaidžias atliekas.
MIŠRIOS KOMUNALINĖS ATLIEKOS. Į mišrių komunalinių atliekų konteinerį metame tik tai, kas lieka po pirminio atliekų rūšiavimo, taip pat asmens higienos reikmenis, sauskelnes, servetėles, tualetinį popierių.
Tačiau kai kurios atliekos neturi patekti į mišrių atliekų konteinerį, nes jos gali sukelti pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, trukdyti rūšiavimo ir perdirbimo procesui bei reikalauti specialaus tvarkymo.
Ko negalima mesti į mišrių atliekų konteinerį?
Suplyšusios ir suteptos tekstilės, didelių gabaritų atliekų – baldų, čiužinių ar kitų stambių daiktų. Pavojingų ir gyvsidabrio turinčių atliekų, tokių kaip taupiosios lemputės ar termometrai. Smulkiosios elektronikos – telefonų, ausinių, įkroviklių ir pan.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
