Plačiau apie tai – Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidento prof. habil. dr. Juliaus Kalibato komentare.
Visų pirma, į Seimą yra išrinkti pagrindiniai antivakserių ideologijos apologetai. Antra, knygų leidykla „Obuolys“ ruošiasi išleisti kontraversiškai vertinamą W. Lydall knygą „Auginu vaiką be skiepų“, kuri jau dabar socialiniuose tinkluose sukėlė tikrą ažiotažą, todėl labai tikėtina, kad susilauks papildomų tiražų.
Trečia, vienas iš Seimo mokslininkų, išrinktas pagal „valstiečių“ sąrašą, savo anotacijoje šią knygą pristato kaip leidinį, kuris parašytas su „didžiule meile vaikams“ ir kurį rekomenduotų kiekvienam gydytojui.
Ketvirta, kažkodėl negirdėti aktyvios reakcijos iš institucijų, kurios turėtų išreikšti aiškią poziciją dėl tokios propagandos apie skiepų žalą. Matomai, kai kas stengiasi toliau kelti sumaištį žmonių galvose kalbant apie vakcinacijos svarbą.
Šios knygos autorė Wendy Lydall, nors neturi jokio medicininio išsilavinimo, pristatoma kaip viena iš žinomiausių masinės vakcinacijos kritikių, kurios nuomone, skiepai neveikia ir padaro daugiau žalos, nei duoda naudos.
Gerbiamas Seimo mokslininkas ypač „sublizgėjo“ koronaviruso pandemijos metu, aktyviai agituodamas prieš vakcinaciją. Jo nuomone, dėl privalomų skiepų dalis Lietuvos žmonių patyrė pažeminimą ir žalą, kuriems analogų mūsų nepriklausomoje šalyje niekada nebuvo, o neskiepytiems buvo stengiamasi užkurti pragarą, tą viešai pripažįstant.
Ką gi, demokratinėje šalyje kiekvienas asmuo turi teisę išreikšti savo nuomonę, kokia kontraversiška ji bebūtų. Net ir Seimo nariams niekas negali uždrausti skleisti idėjas, kad, sakykim, skiepai žudo žmones arba Žemė yra plokščia ir Saulė sukasi apie ją. Juk valdant „valstiečiams“, o Sveikatos apsaugos ministerijai vadovaujant A. Verygai, Seime buvo surengta grandiozinė antivakserių konferencija, kuri tautos kvailinimo prasme buvo labai sėkminga, nes ženkliai išaugino skiepų priešininkų skaičių.
Skiepai išgelbėjo milijardus gyvybių
O dabar jau pakalbėkime faktais. Juk prasidėjus koronaviruso pandemijai mirštamumas buvo 4,2 proc., užsikrėtusių skaičiai kilo eksponentine kreive, ligoninės lūžo nuo pacientų, neužteko reanimacinių lovų. Ir tik pradėjus taikyti griežčiausias apsaugos priemones bei masinę vakcinaciją mirštamumo rodikliai ženkliai krito.
Deja, net taikant visas įmanomas priemones kovai su COVID-19, pasaulis neteko nuo 7,1 iki 36,5 milijono gyventojų. Kadangi, matyt, tiek Kinija, tiek Rusija stipriai falsifikavo duomenis, o trečiojo pasaulio šalyse strigo apskaita, reikėtų manyti, kad tikslesnis mirčių skaičius yra 36,5 milijono.
Net didžiausiam skeptikui kvestionuoti to, kad skiepai pasaulyje išgelbėjo milijardus gyvybių, neleidžia akivaizdūs faktai. Pasaulis be skiepų ir pasaulis su skiepais, tai du visiškai skirtingi pasauliai. Skiepų nebuvimas buvo pagrindine priežastimi didžiausių pasaulio istorijoje pandemijų. 1346–1353m. pasaulinė buboninio maro pandemija nusinešė apie 200 milijonų gyvybių, o vien tik Europoje mirė virš 50 milijonų žmonių, kas tuo metu sudarė daugiau, negu 50 proc. žemyno populiacijos.
1918 m. taip vadinamo „ispaniško gripo“ pandemija apėmė trečdalį pasaulio gyventojų. Kai kurių autorių duomenimis, mirčių skaičius galėjo siekti 100 milijonų. Milijonai mirčių nuo dėmėtosios šiltinės, 500 milijonų gyvybių nusinešė raupai, kol nebuvo pradėta vakcinacija.
Tėvų neįtikina jokie argumentai
Galima pateikti dar šimtus faktais pagrįstų pavyzdžių, kodėl yra svarbūs skiepai, bet visuomet atsiras tų, kurie viską neigs ir kalbės apie skiepų žalą, sukeliamas komplikacijas, vaikų autizmo atvejų išaugimą ir pan. Niekaip negaliu suprasti tėvų, kurie atsisako skiepyti savo vaikus.
Šeimos gydytojai neretai pažymi, kad diskutuojant su antivakseriška ideologija užsikrėtusiais dažnai nepadeda ir pateikiami akivaizdūs statistiniai faktai, kad neskiepytų vaikų mirštamumas nuo difterijos siekia 20 proc., mirštamumas nuo stabligės iki 70 proc., o poliomielito atvejais – iki 5 proc., o išgyvenusiems dėl nugaros smegenų pažeidimo išsivysto paralyžiai.
Ir tai, kad Europa paskelbta kontinentu be poliomielito sukėlėjo, jau nėra absoliuti tiesa, nes ir Europoje didėja įvežtinio poliomielito rizika. O dar įvairios kelionės į egzotines šalis, kur irgi yra papildoma rizika užsikrėsti kuria nors infekcine liga. Aišku, galima auginti vaiką be skiepų, bet vis dėlto vertėtų pagalvoti, ar net dėl jums atrodančių teisingų savo įsitikinimų nepadarysite žalos, kurią ištaisyti bus jau per vėlu. Kalbant apie vakcinas, niekas neneigia faktų, kad labai retais atvejais gali būti tam tikros komplikacijos, kurios gyvybei pavojaus tikrai nesudaro, todėl bet kokią galimą skiepų komplikacijų riziką šimteriopai atperka jų nauda, apsaugant mus pavojingų infekcinių ligų.
P. S. Galutinai mane pritrenkė atvejis, kai 60 metų vyras, atėjęs pas gydytoją dėl hemoroidalinio mazgo, pareiškė, kad, kol nepasiskiepijo nuo COVID-19, viskas buvo gerai, o dabar jam kyla didelis įtarimas, kad dėl iškritusio mazgo gali būti kalta ir vakcina.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
