Jei nebus politinės valios pradėti ir įgyvendinti aukštojo mokslo reformą, po 5 metų apskritai nebebus, ką reformuoti. Dėl mažų atlyginimų gali nebelikti dėstytojų, kurie norėtų dėstyti aukštosiose mokyklose, pranešta antradienio LTV2 laidoje „Savaitės atgarsiai“.
Skaičiuojama, kad per pastaruosius metus valstybės biudžetas išaugo beveik trigubai, o lėšos mokslui ir studijoms – tik penktadaliu.
Anot laidos dalyvių, šiuo metu apsigynusio disertaciją dėstytojo vidutinis atlyginimas – 1,2 tūkst. Lt.
Siūloma įvesti studentų finansinį „krepšelį“ – tuomet universitetai pradėtų konkuruoti dėl studentų. Šiuo metu Lietuvoje yra didžiausias (proc.) studentų skaičius Europos Sąjungoje, tačiau vienam studentui tenkančios lėšos – mažiausios.
„Jei mes, duok Dieve, įvesime 2008 m. „krepšelio“ sistemą, tai praeis 4–5 metai, kol sistema įsisuks. O po penkerių metų pas mus nebeliks dėstytojų. Štai pavyzdys. Vilniaus Gedimino technikos universitete [..] yra 600 dėstytojų, iš jų 300 turi šešiasdešimt metų ar daugiau. Po 5 metų juos reikės pakeisti. Universitetas per metus parengia 30 doktorantų, iš kurių apie 25 pasilieka“, – teigė švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Giedrius Viliūnas.
Lietuvoje mokslininkai iki 35 m. sudaro tik apie 12 proc.
„Savaitės atgarsiuose“ dalyvavęs Kultūros, filosofijos ir meno instituto direktoriaus pavaduotojas Žibartas Jackūnas pridūrė, kad valstybės biudžetas 1998–2006 m. išaugo beveik trigubai, o lėšos mokslui ir studijoms tik – 20 proc.
„Mes mokslui ir studijoms 1998 m. skirdavome 1,24 proc. Bendrojo vidaus produkto, dabar - tik 0,87 proc. BVP”, – sakė Ž. Jackūnas.
O mokslo darbuotojų atlyginimams didinti esą trūksta politinės valios.
„Mūsų komitetas siūlė atlyginimams skirti 100 mln. Lt, bet į tai nebuvo atsižvelgta“, – tikino Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Virginijus Domarkas.
Numatyta, kad šiais metais dėstytojų atlyginimai didės 10 proc.; ekonomistai prognozuoja, kad vidutinis darbo užmokesčio augimas šalyje sudarys 15 proc.
„Mums reikia suvokti, kad sistema nualinta, žmonės nualinti, žemi atlyginimai, kurie žemina mokslininkus, jie turi bėgioti per kelis darbus. [..] Valstybė neturi būti vienintelis mesijas, kuris ateina ir viską sutvarko, bet valstybė turi padėti peršokti šį griovį, kuris iš dalies dėl jos kaltės ir atsirado“, – teigė G. Viliūnas.
„Reikalinga labai stipri politinė valia ir panaudoti visus valstybės svertus. Atlyginimus reikia kelti ne 10, ne 20 procentų, bet šimtu procentų“, – pridūrė švietimo ir mokslo ministrės patarėjas.
