Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai neretai svaičioja apie ateitį. Remiantis kai kurių pažadais, jau 2014 metais ims mažėti valstybės skola.
Reitingų tendencijos ir ministro pirmininko, TS-LKD lyderio Andriaus Kubiliaus, sugebėjimas naikinti savo populiarumą veda prie to, kad po Seimo rinkimų 2012 metais šiai partijai veikiausiai neliks nė valdžios, nė atsakomybės. Gal tai skatina kurti gigantiškus planus ir žerti į tolimą ateitį nukreiptas fantazijas.
Imsime ir sumažinsime
Kuriami 30–40 mlrd. litų vertės energetiniai projektai, kažkur pasaulyje žadama atrasti atominės elektrinės investuotojų. Prie šių stulbinamų dalykų prisidėjo TS-LKD atstovo, parlamentaro Kęstučio Masiulio svarstymai, kad valstybės skolą bus galima atiduoti iki 2014 metų.
Kaip šį pažadą suderinti su energetikos ministro pristatyta Nacionalinės energetikos strategija? Joje surašytoms fantazijos įgyvendinti reikia bemaž tiek pat pinigų, kiek dabar sudaro valstybės skola.
Galbūt pinigų atsiras pataupius arba pagal naujausiąjį planą – privalomąjį sveikatos draudimo (PSD) mokestį (72 litus per mėnesį) prievartauti iš studentų? Maža to, popieriuje nupieštos Visagino atominės elektrinės vadovai ėmė svarstyti, ar nebūtų galima finansuoti niekaip neprasidedančių milijardinių statybų išleidžiant paskolos obligacijas.
Opozicijos lyderis, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius „Balsas.lt savaitei“ sakė, kad 2014 metais skola tikrai nemažės. „Manau, kad tais metais galbūt prasidės dalies paskolų restruktūrizavimas, refinansavimas. Apie skolos mažėjimą galima svajoti ne anksčiau nei 2018-aisiais. O minėtiems dalykams suderinti visai nematau jokių galimybių“, – teigė jis.
Anekdotiniai planai
Investicinės kompanijos „Sindicatum Capital International“ generalinio direktoriaus Sauliaus Racevičiaus aiškinimu, vien taupymas jau ne ką teišspręs, o naujų mokesčių įvedimas arba mėginimas numauti paskutines kelnes neturintiesiems pajamų – visai nesuprantamas.
„PSD mokestis studentams – iš anekdotų srities. Ką ten iš jų paimsi? Valstybės finansuose tai yra menkystė. Teoriškai, jei būtų atitinkamas politinis susitarimas ir tam tikras ūkio augimas, 2014 metais būtų galima svarstyti apie skolos mažinimą. Bet reikia prisiminti, kad spartus Lietuvos ekonomikos augimas buvo skatinamas gausių ir pigių bankų kreditais. Neatsigavus kreditavimui bus neįmanoma grąžinti to, kas buvo iki kritimo.
Prisiminkime, kad mažmeninė prekyba krito trečdaliu, statybų sektorius – 50 procentų. Tokių dalykų apmokestindamas studentus arba pensijas nekompensuosi. Paskutinių kelnių numauti juk negalima, kaip ir išgręžti skuduro, jei jis sausas“, – kalbėjo S. Racevičius.
Nepriklausomas finansų analitikas Stasys Jakeliūnas taip pat teigė, kad deklaruojamas taupumas ir tolesni karpymai ne ką pagelbės, o kiti planai nelabai realūs.
„Galimybė, kad valstybės skola pradės mažėti 2014 metais, mažai tikėtina. Tam ekonomika ir kainos turėtų augti itin sparčiai, nes iš jų ir tikimasi daugiausiai pajamų. Neaišku, ar 2012 metais pavyks sumažinti biudžeto deficitą iki 3 proc., kad galėtume įsivesti eurą.
Galima dar pamažinti valdymo išlaidas, galima dar padidinti kokius nors mokesčius, bet 7 milijardų biudžeto deficito tuo nepadengsi. Paprastai tariant – neuždirbdamas negali ir sutaupyti, tad reikia ir ekonomikos atsigavimą skatinančių priemonių. Viena tokių galėtų būti būsto atnaujinimo programa, kuri kurtų darbo vietas ir atneštų įplaukų į biudžetą. Kita kryptis – šešėlinės ekonomikos mažinimas. Čia tikrai yra rezervų ir džiugu, kad deklaruojamas noras to imtis, nors priemonės ligi šiol nėra aiškiai įvardijamos“, – teigė analitikas.
Pasak S. Jakeliūno, ligi šiol neplanuojama keisti neefektyvaus ir faktiškai mirusio būsto modernizavimo programos modelio, kaltę suverčiant vienam aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui. „Visi ministrai pritarė niekam tikusiam modeliui ir yra atsakingi“, – aiškino jis „Balsas.lt savaitei“.
Žino, bet nesakys?
Galimybė, kad būtent iki 2014 metų bus kas nors išspausta iš pensininkų ar kitų socialiai jautrių grupių, atrodo abejotina dar ir dėl to, kad tarp šios dienos ir minėtos datos įvyks Seimo rinkimai. O jau minėtas sauso skuduro gręžimas, įvedant atskirus mokesčius sritims, iš kurių nėra ko paimti, tik erzina arba juokina.
„Balsas.lt savaitė“ veltui kelias savaites mėgino paklausti finansų ministrės Ingridos Šimonytės, ar davė naudos mėginimas apmokestinti pajamas natūra, konkrečiai – imti mokestį už darbuotojo naudojimąsi darbdavio duota transporto priemone ne darbo metu.
Klausėme, kiek surinkta šio mokesčio ir kiek kainuoja jo administravimas. Finansų ministrė aršiai ir be kompromisų gynė šį keistą užmojį, bet dabar negali paaiškinti, ar jos užsispyrimas padės minėtiems gigantiškiems planams realizuotis.
Šimonytės atstovė spaudai Giedrė Balčytytė šį ir kitus klausimus apie valstybės pinigus prašė preliminariai atsiųsti raštu, žadėjo suderinti pokalbio laiką. Vėliau teisinosi, kad ji atostogavo, o galiausiai visai liovėsi atsakinėjusi net į elektroninius laiškus. Tenka daryti nemalonią išvadą, kad rezultatai prastoki.
Verkiantys krokodilai
Suvokti, ką apie valstybės skolą mąsto valdžia, darosi kebliau, siuntinėjami skirtingi signalai. Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Nerijus Ūdrėnas spalio 5 dieną radijo laidoje sakė: „Taigi skolos augimas per tokį laiką yra tragiškas, spartus. Todėl kalbant apie biudžetą, apie tai, kur galima taupyti, reikia pasakyti, kad struktūrinės reformos neįvykdytos daugelyje sričių.
Todėl labai svarbu pagrįsti racionalų lėšų naudojimą ir dėl šios priežasties daugelyje vietų dar galima būtų, kaip sakoma, pasispausti ir iš tiesų įgyvendinti tas struktūrines reformas. Ir tą efektą pateikti bendram biudžetui, kad išlaidos nedidėtų taip nesuvaldomai.“
Beveik tuo pat metu I. Šimonytė „perdėtą“ susirūpinimą valstybės skolos augimu pavadino „krokodilo ašaromis“. Liko neaišku: ar verkiantis krokodilas yra tik prezidentės patarėjas, ar tai taikoma ir Simono Daukanto aikštės rūmų šeimininkei?
Galbūt padėtų tie 20 mlrd. JAV dolerių, kuriuos Lietuva norėtų gauti iš Rusijos kaip kompensaciją už okupacijos padarytą žalą. Bet dabar, kai valdžioje yra didieji dešinieji patriotai, ši tema nėra labai madinga, o ir rusai neskuba kratyti piniginės.
Gali sau leisti
Lietuvos politikai ir pareigūnai, svaičiojantys apie greitą skolų grąžinimą, gali sau tai leisti, nes valstybinių skolų problema yra pasaulinė. Ir ne vien Marijos žemės atstovai nežino, ką daryti.
Kai kas Lietuvoje džiaugėsi, kad valstybės skola 2008 metais sudarė 15,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Užtat planuojama, kad 2010 metų pabaigoje skola pasieks 36–37 proc. BVP lygį. Net ir tai yra gana mažai, palyginti su Didžiąja Britanija, kur skola remiasi į 80 proc. BVP padalą.
Bet kai kurie finansų ekspertai ne tokie optimistai kaip mūsų svajotojai iš TS-LKD. Tarptautinės reitingų agentūros „Standard & Poors“ (S & P) atstovai vienoje apžvalgų ateitį piešia juodomis spalvomis. Teigiama, kad jeigu tendencijos nepasikeis, 2050 metais išsivysčiusių pasaulio šalių skolos viršys 300 proc. BVP. Pasak S & P analitikų, 2020 metais skolos lygis gali siekti 78 proc. BVP išsivysčiusiose šalyse ir 38 proc. besivystančiose. Aišku, jeigu nebus reformuotos pensijų ir sveikatos apsaugos sistemos, neįvestos griežtos taupymo priemonės.
Atrodo, kad Lietuva nurodytą besivystančių šalių ribą pasiekė jau dabar. Rimtomis reformomis mūsų šalyje kol kas nekvepia. Vadinasi, didesnė tikimybė, kad skolos bus auginamos, o ne grąžinamos.
TIK FAKTAI
2009 metais biudžeto deficitas buvo beveik 10 proc. BVP, o 2010-aisiais bus netoli 8 proc. BVP.
Finansų ministerijos duomenimis, Lietuvos valstybės planuojama skola metų pabaigoje sudarys 35,89 mlrd. litų. 2011 metais palūkanos sieks beveik 2 mlrd. litų.
