Prekybos centro kasininkė neslepia – jokios akcijos nepadeda ir žmonės kaip naudojo plastikinius maišelius pagal principą „reikia - nereikia".
„Būna taip, kad nereikia prekę dėt į maišelius, bet žmonės deda. Aš manau, todėl, kad jie nemokamai yra.“- pasakoja prekybos centro kasininkė. Kartais į šešis atskirus maišelius pakuoja šešis muilo gabaliukus arba konservus metalinėse dėžutėse. Vis dėlto kai kurie tikina, kad stengiasi šių permatomų plastikinių maišelių naudoti mažiau. Lietuvis Europos Komisijos skaičiais, per metus sunaudoja 466 plastikinius maišelius, kai Europos Sąjungos vidurkis – 200.
Tačiau beveik visi maišeliai, kuriuos lengva ranka vieną po kito visai negalvodami plėšome prekybos centruose, patenka štai čia. Iš šių vaizdų matyti, kad Vilniaus apskrities Kazokiškių sąvartyno pagrindinė šiukšlė yra plastikas ir maišeliai iš prekybos centrų.
Sąvartyno darbuotojai pavasarį ir rudenį, siaučiant vėjams, juos pagaliais krapšto nuo aplinkinių medžių ir tvoros.
Jau daugiau nei trejetą metų kalbama, kad prekybos centrams reikėtų imtis rimtų priemonių pažaboti masinį maišelių naudojimą, kalbos veiksmais taip ir nepavirto. Ministras sako, kad net nežino, kokia dabar yra reali maišelių sunaudojimo padėtis.
„Sprendimų dar nėra. Nes iš tiesų norime įsivertinti realią situaciją. Nes mes dar nesutariam, keik turim tų maišelių ir tos atliekos“,- Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas
O prekybininkai tikina, kad Lietuvoje maišelių naudojimo skaičiai nėra tokie drastiški, kokius pateikia Europos Sąjunga.
„Lietuva tikrai atitinka na visus tuos reikalavimus vienam gyventojui su plastikinių maišelių naudojimais. Reikia atsižvelgti ir į kitus aspektus, kurie nepriklauso nuo prekybininkų. Tai yra higienos reikalavimai, kuriuos nustato Valstybinė veterinarijos tarnyba dėl reikalavimo pirkėjams pateikti galimybę prekybos vietoje susipakuoti produktus, birius ar kitokius, kad jie nesiliestų su biriais produktais“, - įrodinėjo Prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas.
Aplinkosaugininkai sako, kad net jei vaizdas sąvartynuose verčia iš kojų, plastikas vienoje vietoje yra daug geriau nei palaidas ežeruose, upėse, jūrose ir vandenynuose.
„Tie maišeliai, jeigu ir yra, jie suyra per 200 – 500 metų. Tai yra labai ilgas laiko tarpas. O antras dalykas, kad jie per pirmą šimtmetį suyra iki mažų dalelių, kurios, tarkim, plaukioja Ramiajam vandenyne kaip ir salos tokios. Ir kalbama dabar ,ne kaip sunaikinti tą sąvartyną, o gal pritaikyti žmonėms gyventi. Tai yra aplinkoje neyrančios ir savo prieduose kartais turinčios pavojingų medžiagų“, - pasakojo BEF cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė.
Tad kol prekybininkams neapsimoka vartotojams nemokamai duoti naudotis brangių, bet visiškai suyrančių arba popierinių maišelių, o politikai prekybininkų priversti imti pinigus už maišelius nesiryžta, belieka pačių žmonių sąmoningumas – plastikinius maišelius naudoti tik esant būtinybei. Nes kiekvienas naujas maišelis – nauja niekada nesuirsianti šiukšlė.
