Įtariama, kad šis prostitucijos tinklas veikė visoje Lietuvoje, seksualinės paslaugos galimai buvo teikiamos Kauno, Vilniaus, Šiaulių, Klaipėdos, Panevėžio ir Marijampolės miestuose. Nustatyta, kad seksualines paslaugas galimai teikusios moterys, siekdamos būti nesusektos, laikėsi griežtos konspiracijos.
Moterys dažnai keisdavo miestus, kuriuose teikdavo seksualines paslaugas, o tarpusavio bendravimui ir susisiekimui su klientais naudojo tik mobiliąsias internetines komunikavimo programas, vengdavo bendrauti balsu.
K. Mišinienė: „Tai yra ne seksualinių paslaugų teikimas, o seksualinis išnaudojimas“
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė teigia, kad viena iš didžiausių problemų yra aukos, kuri nukentėjo savo šalyje nuo prekybos žmonėmis, identifikavimas.
„Migrantai be dokumentų, ta visa masė plūstelėjusi į Lietuvą – oficialiai niekas iš jų nebuvo identifikuotas, kaip prekybos žmonėmis auka. Nors mes tikrai matėme tas istorijas ir bandėme su migracijos departamentu apie tai kalbėti, tačiau nei vienas iš jų nebuvo identifikuotas, kaip nukentėjęs savo šalyje nuo prekybos žmonėmis.
Kitas momentas, jūs su tokia šypsena kalbate apie seksualinių paslaugų teikimą, manome, kad tai yra ne seksualinių paslaugų teikimas, o seksualinis išnaudojimas“, – pasakojo ji.
„Migrantai be dokumentų, ta visa masė plūstelėjusi į Lietuvą – oficialiai niekas iš jų nebuvo identifikuotas, kaip prekybos žmonėmis auka“, – pasakojo K. Mišinienė.
Ukrainiečių moterys išnaudojamos prostitucijoje
Pasak K. Mišinienės, šiuo metu ypač pagausėjo seksualiai išnaudojamų moterų, kurios yra Ukrainos pilietybės. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė priduria, kad šios moterys yra nubaudžiamos pagal administracinį nusižengimo kodeksą, tačiau nėra identifikuotos.
„Iš ukrainiečių moterų tarpo, kurios atsidūrė Lietuvoje, mes matome labai padidėjusius skaičius moterų išnaudojimo prostitucijoje, tačiau faktiškai nei vienas tyrimas nėra pradėtas dėl prekybos žmonėmis.
Moterys yra nubaudžiamos pagal administracinį nusižengimo kodeksą, galbūt kelti suteneriai identifikuojami, procesai prieš juos pradedami, tačiau nei viena moteris nėra identifikuojama, kaip prekybos žmonėmis auka.
Man regis, tai yra labai didelis iššūkis ir morališkai, ir politiškai, nes jeigu mums rūpi agresija, mes visi pergyvename, aukojam pinigus tam, o vakare dalis mūsų gyventojų eina pirkti šitas moters. Manau, kad tai irgi yra pakankamai neraminantis momentas“, – sako K. Mišinienė.
Nepasitikėjimas greitai pasklinda migrantų tarpe
K. Mišinienė sako, kad sunkiausia užduotis atsispindi nemokėjime identifikuoti aukų. Ji priduria, kad tokia žinutė, jog teisingumą sunku pasiekti, labai greitai pasklinda migrantų tarpe, todėl mažėja ir pasitikėjimas.
„Vis tik didžiausią problemą matyčiau identifikavime. Jūs džiaugėtės, kad teisėsaugos įstaigos geriau išmoko identifikuoti, tačiau aš tikrai su tuo nedrįsčiau sutikti, nes tai, kad nutraukti strateginiai, ikiteisminiai tyrimai dėl migrantų iš trečių šalių darbinio išnaudojimo – tai rodo, kad mes tikrai nemokame identifikuoti.
Mes teikiame aukoms pagalbą, tačiau finale ikiteisminiai tyrimai dėl išnaudojimo yra nutraukiami. Ta žinutė, kad šitoje srityje nepasieksi teisingumo – ji labai greit pasklinda migrantų tarpe ir tas kreipimasis, jis yra labai apsunkintas.
Iš to, ką mes matome, žmonės netiki, kad teisingumą galima pasiekti ir dėl to jie taip neakcentuoja kreipimosi į teisėsaugos įstaigas. Aš manyčiau, kad iššūkių formavimas, matymas yra labai svarbi pranešėjo funkcija“, – vardija K. Mišinienė.
2019-2020 metais Europos Sąjungoje užregistruota – 14 311 prekybos žmonėmis aukų. Ataskaitos rezultatai parodė, kad 63 proc. aukų sudaro moterys ir mergaitės, 33 proc. – vyrai. Šiek tiek daugiau nei 50 proc. aukų yra ES piliečiai, 43 proc. nėra ES piliečiai. Išskirtos ir penkios pagrindinės šalys, kuriose fiksuota daugiausiai: Rumunija, Prancūzija, Italija, Bulgarija ir Lenkija.
„Pastebima, kad gatvės prostitucija perėjo į tokias uždaresnes formas, kurias dar sunkiau surasti: prostitucija vyksta privačiuose namuose, trumpalaikėse nuomos patalpose, viešbučiuose, taip pat internetinėje aplinkoje“, – sako S. Mickutė.
Ukrainiečiams teikiamose paslaugose atsiranda prekybos žmonėmis atvejų
Pasaulyje skaičiuojama per 22-44 mln. prekybos žmonėmis aukų. Pasak ekspertų, grėsmė išlieka didelė. Vidaus reikalų ministerijos vyresnioji patarėja Sonata Mickutė sako, kad COVID-19 pandemija ir Rusijos agresija prieš Ukrainą dar labiau padidinimo žmonių išnaudojimo grėsmę.
„Didelį poveikį prekybai žmonėmis turėjo COVID-19 pandemija. Jeigu kalbėti apie ekonominį poveikį – padidino išnaudojimo darbe paklausą, kai buvo kelionių apribojimai. Tai turėjo didelį poveiki tiems asmenims, kurie neturėjo dokumentų, kurie dirbo sezoninius darbus, nesaugiomis darbo ir gyvenimo sąlygomis, taip pat prostitucija užsiimantys asmenys, jie tapo dar didesne rizikos grupe.
Prekyba žmonėmis turėjo ir seksualinio išnaudojimo tikslų poveikį, būtent šita forma pajudėjo į internetą. Taip pat pastebima, kad gatvės prostitucija perėjo į tokias uždaresnes formas, kurias dar sunkiau surasti: prostitucija vyksta privačiuose namuose, trumpalaikėse nuomos patalpose, viešbučiuose, taip pat internetinėje aplinkoje.
Kalbant apie Rusijos karinę agresiją, stebime bėgančių žmonių iš Ukrainos srautą ir čia kyla ypatinga rizika, nes tose pavėžėjamo ar apgyvendinimo paslaugose, kurios yra teikiamos ukrainiečiams, gali atsirasti prekybos žmonėmis atvejų“, – vardija S. Mickutė.
Prekybos žmonėmis tendencijos
S. Mickutė sako, kad moterų (51 proc.) ir mergaičių (87 proc.) yra išnaudojamos seksualiniais tikslais. Didžiausiais rizikos sektoriais išskirta: prostitucija, eskorto agentūros ir paslaugos, pornografijos pramonė, masažo paslaugos, barai ir naktiniai klubai. Taip pat 11 proc. asmenų yra išnaudojami per nusikalstamas veiklas, elgetavimą, neteistus organų išėmimus ir fiktyvias santuokas.
2022 metais pradėta 30 ikiteisminių tyrimų – pirmoje vietoje seksualinis išnaudojimas, paskutinėje elgetavimas. 15 asmenų pripažinti aukomis iš jų 12 lietuviai (6 moterys, 3 mergaitės ir 3 vyrai).
„Jeigu kalbėti apie situaciją Lietuvoje dėl prekybos žmonėmis, pastebime, kad jau gerą penkmetį ta situacija išlieka pakankamai vienoda. Praeitais metais, iš viso buvo įvykdyta 30 ikiteisminių tyrimų, pradėta 12 naujų“, – sako S. Mickutė.
Šio ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekami įvairūs neviešo pobūdžio veiksmai: vienu metu skirtinguose Lietuvos miestuose vyko šios nusikalstamos veikos organizatorių sulaikymai, kratos, apklausos, kiti procesiniai veiksmai.
Įtariama, kad iš neteisėtų seksualinių paslaugų teikimo moterys sau ir šios veiklos organizatoriams galėjo įgyti dideles lėšas. Atliktų kratų metu pas įtariamuosius rasta apie 30 000 eurų.
Šiame tyrime įtarimai dėl pelnymosi iš kito asmens pornografijos pareikšti dviem asmenims – vyrui (g. 1989 m.) ir moteriai (g. 1976 m.). Taip pat nustatyta ir 13 moterų, kurios galėjo teikti seksualines paslaugas. Vienas įtariamasis šiuo metu yra suimtas, įtariamajai paskirtos kardomosios priemonės – 5000 eurų užstatas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir intensyvi priežiūra.
Moteris galimai buvo atsakinga už moterų, atvežamų verstis prostitucija, apgyvendinimo bei pinigų surinkimo ir perdavimo sąvadautojams klausimus. Atliekant aktyvius ikiteisminio tyrimo veiksmus ateityje įtariamųjų skaičius gali didėti.
Prie šios sėkmingos operacijos bei prostitucijos tinklo neutralizavimo prisidėjo Lietuvos Kriminalinės policijos biuro, Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, bei Marijampolės apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų pareigūnai. Taip pat aktyviai į pagalbą įsitraukė ir socialinis partneris – Kovos su prekyba ir išnaudojimu centras (KOPŽI), kuris moterims teikė psichologinę, apgyvendinimo ir kitokią socialinę pagalbą.
Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl pelnymosi iš kito asmens prostitucijos (BK 307 str. 2 d.). Už šią nusikalstamą veiką gresia laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Ikiteisminį tyrimą atlieka Kauno apskr. VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė.
Lietuvoje daugėja sekso paslaugų skelbimų: vietines moteris keičia atvykėlės iš kitų šalių, transseksualės:
