Į visus šiuos klausimus geriausiai gali atsakyti šios srities profesionalai, puikiai pažįstantys profesines transformacijas. Tad plačiau apie ekonomistui reikalingas kompetencijas ir profesines galimybes kalba Vilniaus Kolegijos, Ekonomikos fakulteto Ekonomikos katedros vedėja Jūratė Zakarienė. Taip pat savo sėkmingos karjeros patarimais dalijasi „Western Union“ finansų žvalgybos skyriaus komandos vadovė Simona Survilaitė bei Vilniaus Kolegijos absolventas Vykintas Lučiūnas.
Ekonomistai – kodėl jie tokie svarbūs?
Vilniaus Kolegijos, Ekonomikos fakulteto Ekonomikos katedros vedėja Jūratė Zakarienė tvirtina, kad šiandien augančiam Lietuvos verslui be abejonės reikalingi ekonomistai, kurie gebėtų analizuoti verslo įmonių veiklos rezultatus, numatyti jų perspektyvas, pagrįsti įmonės strategijas ar investicinius projektus.
Pasirodo, net 96 proc. Vilniaus kolegijos Verslo ekonomikos studijų programos absolventų įsidarbina per pirmąjį pusmetį po studijų baigimo, tačiau sėkmingą įsidarbinimą lemia ne tik profesiniai įgūdžiai, bet ir bendrieji gebėjimai.
„Nuolat vykstant rinkos pokyčiams įmonėms svarbu ieškoti naujų galimybių. Būtent tam reikalingi analitinius gebėjimus turintys ir ekonominius dėsnius suprantantys darbuotojai. Jie turi gebėti formuluoti ekonominės analizės išvadas, rasti ir pagrįsti problemų sprendimus pateikiant skirtingas alternatyvas, teikti siūlymus ekonominės veiklos tobulinimui.
Būtent ekonomistai parengia susistemintą informaciją, kuri yra būtina strateginių sprendimų priėmimui. Ir tai yra aktualu įmonėms, kurios siekia ne trumpalaikės naudos, tačiau konkurencinio pranašumo bei ilgalaikės sėkmės“, – apie ekonomistų svarbą įmonėse pasakoja J. Zakarienė.
Plačiau apie Vilniaus kolegijos (VIKO), Verslo ekonomikos studijas skaitykite čia.
Koks ekonomistų atlyginimas?
Pasiteiravus, kokie ekonomistų atlyginimai vyrauja Lietuvos rinkoje, Jūratė Zakarienė sako, jog atlyginimų rėžius įvardinti gana sudėtinga, kadangi baigus studijų programą įsidarbinimo galimybės labai plačios, o atlyginimas gali itin priklausyti ir nuo turimų papildomų įgūdžių.
„Vertinant ekonomistų atlyginimus (neto), pagal CV-Online duomenis, jie svyruoja tarp 673-2273 eurų. Vis dėlto pažymima, jog galimas ir 10 proc. svyravimas nuo pateikto vidurkio“, – sako Ekonomikos fakulteto katedros vedėja ir priduria, kad studijų metu yra suteikiamos žinios, kurios yra kaip pagrindas ir kuriant nuosavą verslą, todėl tiek dirbant samdomą darbą, tiek kuriant nuosavą verslą ekonomikos specialybė atveria itin plačias galimybes siekti karjeros ir vis didesnio atlyginimo.
Darbas finansų žvalgyboje! – Simonos Survilaitės karjeros istorija
Kaip ir buvo minėta straipsnio pradžioje, visuomet įdomu atsisukti į realius pavyzdžius ir išgirsti karjeros istorijas iš pirmų lūpų.
„Western Union“ finansų žvalgybos skyriaus komandos vadovė Simona Survilaitė pasakoja, kad ekonomistės profesijos siekė itin tikslingai. Pradžioje, po mokyklos baigimo pasirinkusi studijuoti finansų ekonomiką, vėliau Simona siekė magistro laipsnio mokydamasi finansų valdymą. Tada laukė ekonomikos doktorantūra ir ryžtingas kopimas karjeros laiptais.
„Dabartinės mano pareigos susideda iš dviejų elementų: darbo su analitikų komanda ir individualaus įtartinos veiklos analizavimo. „Western Union“ pradėjau dirbti dar 2010 m. ir per savo karjeros kelionę buvau paaukštinta kelis kartus. Visada jaučiau, kad įmonė investuoja į talentus, mokymus, siekia auginti ir praturtinti darbuotoją, įvertina už pasiekimus ir įgūdžius“, – sako Simona ir atskleidžia, kad jos darbe ypač svarbus lankstumas, analitinis ir kritinis mąstymas. Taip pat būtinas gebėjimas laisvai dirbti anglų kalba, kadangi visos procedūros ir informacija pateikta būtent ja. Šioje profesijoje neišsiverčiama be puikių „Excel“ programos žinių, kadangi yra analizuojami dideli duomenų srautai.
Kokie darbo privalumai ir trūkumai?
Pasak Simonos Survilaitės, pagrindiniai privalumai dirbant „Western Union“ finansų žvalgybos skyriaus komandos vadove – lanksčios darbo valandos, nuolatinis augimas, mokymasis, tobulėjimas, nenuobodus ir įdomus darbas, kadangi dirbama su viso pasaulio šalimis.
„Kalbant apie iššūkius, kadangi dirbame su visu pasauliu, kartais kolegos gyvena devynių valandų skirtumu, todėl suderinti visų darbo laiką susitikimui būna sudėtinga.
Taip pat vienas iš tobulėti skatinančių iššūkių yra nuolatinis siekis atnaujinti žinias. Finansiniai nusikaltimai sparčiai kinta ir tobulėja, todėl mes, dirbantys finansų žvalgyboje, irgi privalome nenutraukiamai mokytis ir domėtis šia sritimi“, – atskleidžia S. Survilaitė.
Mitai apie ekonomistus
Pastebima, kad vienas iš dažniausių mitų, kalbant apie ekonomistus – kad ši specialybė nereikalauja socialinių įgūdžių.
„Šiais laikais geras ekonomistas dažniausiai turi bendrauti ir bendradarbiauti su kitais įmonės skyriais, turi atitikti tiek įmonės, tiek akcininkų lūkesčius. Tam reikalingi ypatingai geri socialiniai įgūdžiai.
Taip pat vienas iš mitų, kad ekonomistas yra žmogus, kuris remiasi tik skaičiais ir turi puikias matematikos žinias. Žinoma, puikios matematikos žinios reikalingos, tačiau tai yra kur kas platesnė pozicija, kadangi ekonomistas sudėtingą informaciją privalo mokėti pateikti lengva, daugeliui suprantama kalba“.
Dabartinė ekonomistų darbo rinka: ko trūksta?
Anot Simonos Survilaitės, šiandieninė ekonomistų darbo rinka gana konkurencinga. Joje daug išsilavinusių specialistų, kurie kasmet į darbo rinką ateina vis stipresni. „Svarbu pabrėžti, kad jauni specialistai nėra stiprūs vien tik ekonomikoje. Dažniausiai jie turi papildomų įgūdžių, pavyzdžiui, laisvai kalba kita užsienio kalba, ne tik anglų, taip pat turi gerus programavimo pradmenis ar kitas papildomą vertė suteikiančias žinias“.
Vis dėlto, šiandien į darbo rinką žengiantiems ekonomistams dažnai pritrūksta „minkštųjų“ įgūdžių, kaip gebėjimo dirbti daugiakultūrinėje aplinkoje ar mokėjimo įvaldyti skirtingas sistemas, skirtas darbui.
Vykinto sėkmės istorija
Vilniaus Kolegijos, Ekonomikos fakulteto absolventas Vykintas Lučiūnas pasakoja, kad dar mokykloje jį domino ekonomika, verslo procesai ir šių žinių pritaikymas praktikoje. Todėl verslo ekonomika be abejonės buvo vienas pirmųjų pasirinkimų studijų paraiškoje.
„10 mano karjeros metų po studijų baigimo yra vis dar toje pačioje įmonių grupėje, kurioje dirba virš 100 darbuotojų, o metinė apyvartą 2022 metais viršijo 70 milijonų eurų. Viskas prasidėjo nuo paprasto vadybininko pareigų, vėliau tapau pardavimų vadovas verslo klientams, dar po kiek laiko ir vykdantysis direktorius. Teko vykdyti įvairios apimties projektus: verslo procesų optimizavimo, statybų, verslo rizikos mažinimo, informacinių technologijų reorganizavimo, įmonės veiklos pritaikymo pandemijos ir neaiškios geopolitikos aplinkoje. Šiuo metu esu tiesiog verslo procesų specialistas, kuris dirba prie tuo metu aktualiausių projektų organizacijai, kurios pagrindinis tikslas tvariai augti ir generuoti grąžą investuotojui“, – apie dabartines savo pareigas pasakoja vyras.
Anot V. Lučiūno, studijų metu įgytos žinios ir įgūdžiai itin praverčia šiandien dabartinėje veikloje ir darbe. Verslo ekonomikos studijos suteikė stiprų teorinį pagrindą ir praktinius įgūdžius. „Pirmiausia, dėstyti dalykai, kuriais buvau susipažinęs studijų metu, padėjo man suprasti ir analizuoti verslo procesus, finansų valdymą, rizikos mažinimo strategijas ir verslo sprendimų priėmimo procesus. Taip pat gavau gilius žinių pagrindus šiuolaikinėje ekonomikoje, finansų rinkose ir verslo aplinkoje. Taip pat turėjau galimybę gerinti savo komunikacijos įgūdžius, kurie yra esminiai norint bendrauti su kolegomis, vadovais ir klientais.
Galiausiai, studijos taip pat padėjo man įgyti kritinio mąstymo ir analitinio požiūrio į verslo problemas, gebėjimą atlikti tyrimus ir rasti efektyvius sprendimus verslo kontekste. Visa tai padėjo man geriau suprasti ir analizuoti verslo situacijas bei priimti pagrįstus verslo sprendimus šiandieninėje darbo aplinkoje“
Daugiau apie Verslo ekonomikos studijas Vilniaus kolegijoje skaitykite čia.
