Susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas pripažino, kad kelių rinkliavos procesas strigo.
„Deja, tenka apgailestauti“, – teigė viceministras.
Pasak jo, prie proceso įstrigimo prisidėjo teisiniai ginčai ir kelios bylos. Lietuvos kelių direkcijos (LAKD) Išmaniųjų transporto sistemų ir kelių apmokestinimo departamento direktorius Darius Ražinskas patikslino, kad teisminiai procesai užėmė virš vienuolikos mėnesių, šiuo metu vyksta dar vienas teisminis procesas, kuris dar užims apie pusę metų.
„Visi kiti darbai, kuriuos Kelių direkcija, vyksta pagal planą, laiku, niekas nevėluoja. Deja, pagrindinės informacinės sistemos darbai yra sustabdyti, teismai pritaiko laikinasias apsaugos priemones ir uždraudžia vykdyti bet kokius darbus. Kitais žodžiais sakant, jei nebūtų pritaikytos šios priemonės, Kelių direkcija užtikrintų šio projekto įgyvendinimą 2023 m. sausio 1 d.“, – teigė D. Ražinskas.
„Tai nesuspėsite laiku, kaip Seimas buvo įpareigojęs, kitų metų sausio 1 d.?“ – pasitikslino Ekonomikos komiteto pirmininkas, konservatorius Kazys Starkevičius.
„Būtume suspėję, jei nebūtų pritaikytos laikinosios priemonės. Yra objektyvūs dalykai, ką gali daryti organizacija, yra, ko įstatymai neleidžia. Mes negalime daryti darbų, jei teismas uždraudžia juos daryti“, – pasakojo D. Ražinskas.
K. Starkevičius teigė, kad LAKD turėjo taip organizuoti darbus, kad kiltų kuo mažiau neaiškumų.
„Tai tų 120 mln. eurų, kuriuos deklaravote kituose susitikimuose, mes į biudžetą negausim“, – teigė komiteto pirmininkas.
D. Ražinskas dar kartą pakartojo, kad darbus stabdo teismai, tačiau K. Starkevičiaus tai neįtikino.
„Kalakutas į puodą būtų nepapuolęs, būtų gyvas“, – kalbėjo konservatorius.
LAKD skaičiavimais, projektas turėtų būti pabaigtas 2024 m. antrą ketvirtį, greičiausiai – 2024 m. birželio mėnesį.
Kelių apmokestinimo pakeitimus kadencijos pabaigoje priėmė buvusi valdžia – Seimas 2020-ųjų lapkritį leido Kelių direkcijai diegti naują sistemą. 40 mln. eurų vertės GNSS (palydovinės navigacijos) sistema turėtų pradėti veikti 2023 metais.
Susisiekimo ministerija tuomet teigė, kad europinė kelių rinkliavos sistema atitiks Europos Sąjungos principus „naudotojas moka“ ir „teršėjas moka“, bus teisingesnė kelių naudotojų atžvilgiu.
Ją įdiegus rinkliavos dydis priklausys ne nuo laiko, o nuo nuvažiuoto atstumo. Įmoka bus skaičiuojama atsižvelgiant į automobilio tipą ir išmetamų teršalų kiekio standartus. Mokestis bus imamas tik už važiavimą valstybinės reikšmės magistraliniais keliais.
Šiuo metu taikant vinječių (pagal nuvažiuotą laiką) apmokestinimo sistemą, per metus surenkama apie 50 mln. eurų. Įdiegus e. tollingo sistemą, planuojama surinkti per 110 mln. eurų.
Nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ nepatenkinta būsima nauja tvarka. Anot jos atstovų, ji iki 20 kartų išaugins kelių mokestį, kartu augs transporto kaštai, o tai nuguls ant vartotojų pečių.
Tokią sistemą jau taiko Vokietija, Slovakija, Belgija, Vengrija, Čekija, Lenkija, Bulgarija, Rusija, ketina prisijungti Danija ir Ukraina.
