„Tai yra ne tik apie karinę infrastruktūrą, tokią kaip kareivinės ar poligonai, bet taip pat apie civilinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, dienos centrus arba darželius ir galimybes praleisti laisvalaikį“, – interviu Vokietijos televizijai „Tagesschau“ šią savaitę paskelbtame interviu sakė ministras.
„Visa tai turi užtikrinti mūsų Lietuvos partneriai. Norime, kad sąlygos būtų patrauklios Bundesvero kariams“, – pridūrė jis.
Pasak B. Pistoriaus, šios infrastruktūros reikės, nes Lietuvoje planuojami dislokuoti kariai rotuosis kas trejus metus, o tai reiškia, jog į šalį atvyks ir jų šeimos.
„Mūsų įspūdis toks, kad Lietuva šiuo metu investuoja daug pinigų ir traukia visas pastangas, kad būtų pasiekta kuo daugiau“, – kalbėjo Vokietijos ministras.
Jo teigimu, konkretų planą dėl brigados, sudarytos iš maždaug 4 tūkst. karių, dislokavimo ir infrastruktūros įrengimo Vokietija su Lietuva parengs iki šių metų pabaigos.
B. Pistorius taip pat sakė, kad infrastruktūrai Vokietija žvalgosi vietoves prie Vilniaus ir Kauno.
Pasak B. Pistoriaus, į brigados sudėtį bus įtraukti kariai iš nuo 2017 metų Lietuvoje dislokuojamo Berlyno vadovaujamo tarptautinio sąjungininkų bataliono.
Jis teigė, kad brigadoje taip pat gali tarnauti kariai iš kitų NATO valstybių, pavyzdžiui, šiuo metu kalbamasi su Nyderlandais ir Norvegija.
„Iš Vokietijos pusės išties matome labai, labai konkrečius pasirengimus ir tikrai norą dislokuoti Lietuvoje brigadą pilna jos apimtimi“, – LNK Žinioms ketvirtadienį sakė Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Berlynas šiemet birželį paskelbė Lietuvoje nuolat dislokuosiantis brigadą karių, Lietuvai įrengus nuolatinę infrastruktūrą. Tai žadama padaryti iki 2026 metų.
