Žinoma, gyventojai nesitikėjo, kad naktimis pradėjus spausti šaltukui, renovacija vis dar nebus baigta. Laiptinėse išgriautos sienos, nupjauti radiatoriai, o sienose žioji skylės.
Kada bus baigti renovavimo darbai – niekas nežino. Per juos kai kuriems gyventojams ne kartą ir lietaus vanduo butą užpylė.
„Atveža langus – pasirodo, kad ten arba per maži, arba per dideli jie yra, nors buvo matuojama. Pagaliau rėmus pritaiko... pasirodo, stiklo paketų nėra ir jie gaminami: „O žinote, čia dar negreit bus. O jie dar gaminami“. Ir žodžiu, va šitaip“, - sako daugiabučio gyventoja Vanda.
„Aš tai buvau prieš, žinoma. Kadangi nubalsavo dauguma, tai negali nieko daryti, jeigu 51 proc. nubalsuoja. Patys suprantat“, - linkčioja Marija.
Žada 10 kartų mažesnes šildymo sąskaitas
Marija veda parodyti, pasak jos, baisaus vaizdo. Šiandien gyventojams pradėtas įjungti šildymas, bet darbų brokas tiesiog bado akis – oras pučia tiesiai pro šildymo vamzdžio jungtį. Žinoma, statybininkai viską sutaisys. Bet, pasak namo gyventojo ir atnaujinimo sumanytojo, ne tai svarbiausia.
„Šitame name yra trijų tipų butai, vidutinis yra 75 kvadratų, tai dar sena valiuta skaičiuojant, šalčiausiais žiemos mėnesiais už šildymą tekdavo mokėti ir 700 litų, ir net, man atrodo, būdavo ir 800 litų“, - tikina daugiabučio atnaujinimo sumanytojas Aurimas Šumskas.
Pagal skelbiamus skaičiavimus, tokiam butui po atnaujinimo mokėti teks vos 10 eurų. Gyventojai tokiais skaičiais, žinoma, netiki. Bet tikisi, kad bent į namą investuoti 400 tūkst. eurų atsipirks.
„Litais mes skaičiavomės, kad jei butas apie 76 kvadratus, tai litais apie 40 tūkst. gaunasi, jei kompensuoja 40 proc. valstybė. Lieka dar apie 40 tūkst. Čia apytiksliai“, - skaičiuoja namo gyventoja.
Statybininkai gali bet kada nebeatvykti į darbą
Aiškėja, ir kodėl renovacija gali trukti ilgiau nei turėtų. Pasirodo, statybininkai gali būti nesuinteresuoti nei skubėti, nei dirbti kokybiškai, nes projekto kaina paskaičiuota dar 2013-ųjų kainomis.
„Gyventojai tie, kurie nusprendžia renovuotis, jie užfiksuoja kainą investiciniame projekte. Grėsmė yra ta, kad pas juos gali statybininkai net neateiti pasižiūrėję į projektą, pasižiūrėję ką reikia padaryti. Jie tiesiog pasakys: ačiū, mes negalime padaryti nes ne tai, kad neapsimoka – čia jau toks žodis yra neįmanoma“, - tikina Pasyvaus namo asociacijos vadovas Aidas Vaičiulis.
Aplinkos ministras pripažįsta, kad problema yra. Bet daugiabučių renovacijos procesas, dėl to, atrodo, nestoja.
„Šiuo metu pastoliai stovi prie 1282 pastatų. Tai yra daug. Kas savaitę nuo 12 iki 37, berods, jau buvo rekordinis, priduoda. Peržengiam jau pabaigtų renovacijos pastatų 400, iki metų pabaigos, aš manau, gali būti ir 600, ir 700. Priklausys nuo to, kaip seksis statybininkams“, - sako aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.
Šiuo metu renovacijos versle dirba apie 250 bendrovių. Dalį renovavimo išlaidų žmonėms dengia valstybė.
