Pas mus nebuvo jokios partijos
„Pirma vyriausybė buvo labai kompaktiška. Buvo žmonių, turinčių didelę gyvenimo patirtį, buvo jaunų žmonių, labai išsimokslinusių, baigusių studijas, dirbusių prie perspektyvinių Lietuvos planų jau tais laikais. Ir mes nebuvom jokios partijos nariai. Dabar būtinai pasako „ministras siocialdemokratas“. Tai kartais gali suprasti, kad partija yra specialybė. Pas mus nebuvo jokios partijos, ir mums buvo žymiai lengviau dirbti. Galėjo bet ką ministras nuspręst savo šakoj – turėjom absoliučiai laisvas rankas, ypač per blokadą ką nors nusprendi ir padarai. O dabar turi eiti derinti. O jeigu partijos pirmininkas išvažiavęs? Ką tada daryti?“, – sakė pirmosios vyriausybės prekybos ministras A. Sinevičius, paprašytas palyginti, kuo skiriasi tuometinė šalies vyriausybė nuo pastarojo meto ministrų kabinetų.
„O dabar – ta partija, kuri opozicijoje, tau specialiai daro blogai, nors ir geras dalykas (siūlomas). Ir paskui dvi trys savaitės užimtos įrodinėjimu, kas teisus, kas neteisus, ar užgavo, ar neužgavo. Nėra kumščio, bet yra pirštas, ištiesta ranka. Dar vidiniai visokie drąskymaisi. Kaip su B. Bradausku buvo – savaitę laiko visi šneka, aš puikiai pažįstu tą vaiką. O kai laimėjo konkursą (užkliuvo) Andriui Kubiliui“, – negailėjo kritikos šių laikų politikams A. Sinevičius, ministru dirbęs ne tik Kazimiros Purnskienės, bet ir Bronislovo Lubio bei Adolfo Šleževičiaus (1992-1994 m.) vadovautose vyriausybėse (pramonės ir prekybos ministras – red. past.), o dabar einantis pirmosios vyriausybės narių klubo prezidento pareigas.
Jo teigimu, tai, kaip karjerą daro Vytauto Landsbergio anūkas – dabartinis europarlamentaras Gabrielius Landsbergis, yra „nepotizmas“. „Įkyrus, žiaurus nepotizmas. Kas galima Jupiteriui, tas negalima Jaučiui“, – po penktadienį Užsienio reikalų ministerijoje – tame pačiame pastate, kur prieš 25-eris metus,1990 metais ir dirbo pirmoji nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vyriausybė, vykusio simbolinio posėdžio naujienų portalui sakė A. Sinevičius.
Išskirtinė Marijono Misiukonio priesaika
Pirmosios po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos vyriausybėje vidaus reikalų ministru dirbo Marijonas Misiukonis – generolas majoras, nuo 1989-ųjų liepos iki 1990-ųjų Kovo 11-osios buvęs sovietinės Lietuvos vidaus reikalų ministru.
Nors aukštas pareigas LTSR vyriausybėje ėjo ne jis vienas (LTSR laikais teisingumo ministro pareigas ėjo pirmasis nepriklausomos Lietuvos teisingumo ministras Pranas Kūris), bet tik jam vienam buvo ruošiama atskira priesaika.
„Čia pat ir dabar prisiek“, – prisimena jis reikalavimą, kurį išgirdo. „Vidaus reikalų ministerija 1990 metais buvo finansuojama iš Maskvos biudžeto, todėl reikėjo laviruoti, ir tai nebuvo lengva. Ačiū Albertui Sinevičiui, kuris suteikė galimybę aprengti pirmuosius Lietuvos policininkus odinėmis striukėmis ir batais“, – prisimena M. Misiukonis.
Kaip žinoma, prieš kelerius metus pirmasis Lietuvos vidaus reikalų ministrą po nepriklausomybės atkūrimo buvo išteisintas byloje dėl paskutiniu Lietuvos partizanu vadinamo Antano Kraujelio-Siaubūno žūties.
Mečys Laurinkus: nors ministru būčiau pabuvęs
Nedaug trūko, kad vienu iš pirmosios vyriausybės narių būtų buvęs ir Nepriklausomybės akto signataras teisininkas Jonas Prapiestis. Kreipdamasis į vyriausybės narius sakė: ,,Jūs galite būti pavyzdžiu, kokie turi būti ministrai – išprusę, išdidūs, orūs, nepalenkiami ir kartu žmogiškai šilti. Sakau tai su tam tikru liūdesiu, kad nepatekau tarp jūsų. Aš jau buvau ir kalbą paruošęs, premjerė siūlė vicepremjeru būt, bet (Aukščiausioj) Taryboj pasakė „niekur tu neisi“, – savo pirmtakams sakė 1992-1996 metais teisingumo ministru, o 1996-2005 metais Konstitucinio Teismo teisėju dirbęs teisininkas.
Dar vienas pirmosios vyriausybės „beveik ministras“ – Mečys Laurinkus.
,,Turėjau tokią mintį – kodėl nepavadinus departamento Saugumo ministerija – nors ministru būčiau pabuvęs“, – juokais pavydėjo ministrams pirmasis Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius Mečys Laurinkus.
Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas buvo kolektyvinio proto institucija. Manau, kad tą patį posakį būtų galima pritaikyti ir jums. Visi su skirtinga patirtimi, viską reikėjo išrasti, atrasti. Ir suėję į krūvą jūs tai ir padarydavot“, – simboliniame posėdyje, skirtame pirmosios vyriausybės darbo pradžios 25-mečiui paminėti, lygindamas to meto parlamentarus – Aukščiausiosios Tarybos-Arkuriamojo Seimo narius ir pirmosios vyriausybės narius, tarsi apibendrino visų bendrai nuveiktus darbus Nepriklausomybės akto signataras Saulius Pečeliūnas.
