2011 metų sausio 1 dieną Lietuva pradeda pirmininkauti 56 pasaulio valstybes vienijančiai Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijai (ESBO). „Aišku, didžiausias mūsų šalies iššūkis kitąmet bus Europos krepšinio čempionatas, bet užsienio politikoje Lietuvos laukia ne mažesnės svarbos uždaviniai“, – teigia Užsienio reikalų ministerijos politikos direktorius, ambasadorius Eitvydas Bajarūnas.
Istorija ir simboliai
Kuo Lietuvai reikšmingas pirmininkavimas ESBO?
Lietuva turės galimybę įrodyti, kad ir maža tauta gali ir turi daryti įtaką pasaulio įvykiams. Dažnai guodžiamės, kad už mažas tautas sprendžia didžiosios galybės. Pirmininkaudama didžiausiai Europoje regioninei organizacijai Lietuva taps įtakingesnė.
Bet mūsų pirmininkavimas bus ir labai simbolinis.
Sausio 13 dieną ESBO Taryboje, Vienoje, Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pristatys Lietuvos programą ir primins prieš 20 metų įvykusius įvykius Vilniuje. Tuomet žinojome, kad Europoje yra tokia organizacija, kuri tuomet vadinosi Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencija (ESBK). Išbandymų dienomis, kai Lietuvos parlamentą buvo apsupę tankai, mūsų šalies vadovybė pagalbos kreipėsi ir į ją.
Į šią organizaciją pradėjome belstis dar 1990-aisiais. Nebuvome priimti. Negana to, 1991 metų rudenį mūsų atstovai, SSRS delegacijai reikalaujant, buvo išprašyti iš ESBK aukščiausio lygio susitikimo Paryžiuje.
Simboliška, kad po 20 metų Lietuva kaip savarankiška valstybė pirmininkaus šiai organizacijai. Tai priminimas skeptikams, kad pasaulis ir Lietuva pasikeitė.
Plečia taikos erdvę
Kaip paprastai paaiškintumėte, kas yra ESBO? Kuo ji skiriasi nuo kitų tarptautinių organizacijų?
Pradėčiau nuo palyginimo su NATO, kuriai, ypač Šaltojo karo laikais, tiktų turtingai ir gražiai gyvenančių žmonių kaimelio, aptverto tvora, įvaizdis. NATO žiūri, kad pro tą tvorą neįlėktų kaimyno paleistas akmuo, kad su tais, galbūt nedraugiškais, kaimynais būtų geri santykiai. Šio kaimelio gyventojai aiškiai pasako: jeigu į mūsų teritoriją kas nors veršis, duosime atkirtį.
Pasaulis keičiasi, keičiasi ir NATO. Organizacijos tikslai išliko panašūs, gal tik tvora nebe tokia aukšta. Bet palyginimas su kaimeliu, kuris atsitvėręs tvora ir pasirengęs atremti išpuolį, tebetinka.
ESBO – šiek tiek kitoks kaimelis. Jame gyvena tautos, valstybės, tarp kurių pasitaiko ir problemų. Kaimynai kartais nesutaria, kur turi eiti jų sodybas skirianti tvora (valstybių teritoriniai ginčai), kartais susipyksta. Tačiau valstybės yra sutarusios dėl principų ir normų, kurių dera laikytis: žmogaus teisių, saugaus sugyvenimo, teritorinio vientisumo ir pan.
Nereikia tikėtis, kad ESBO atsiųs armijas apginti taikos ar žmogaus teisių. Tam yra kitos organizacijos, tarp jų ir NATO. ESBO geriausiai apibūdina du žodžiai: saugumas ir bendradarbiavimas.
Reaguoja į konfliktus
Organizacijai priklauso ir demokratinės, ir totalitarinės valstybės. Principus, apie kuriuos kalbate, jos traktuoja skirtingai, o pati ESBO neretai pašiepiamai vadinama „pokalbių klubu“. Kaip realiai pavyksta spręsti kylančius konfliktus?
Iš tikrųjų gali pasirodyti, kad konfliktų trumpuoju laikotarpiu užgesinti nepavyksta. Per metus Padnestrės ir Moldovos santykiuose pokyčių lyg ir mažoka. Bet per visą konflikto laiką nuveikta tikrai nemažai. Prieš 20 metų šiame regione ginčai buvo sprendžiami karinėmis priemonėmis. Dabar padėtis stabilesnė, vyksta realus dialogas. Kartu su kitomis organizacijomis ESBO užtikrina, kad abi pusės kalbėtųsi, inicijuoja pasitikėjimo skatinimo projektus.
Šį pavasarį neramumai prasidėjo Kirgizijos sostinėje Biškeke. Dėl jų pasikeitė šalies valdžia. Vėliau konfliktas peraugo į didžiulį smurtą šalies pietuose esančiame Ošo mieste. Šiemet ESBO pirmininkaujančio Kazachstano užsienio reikalų ministras Kanatas Saudabajevas reagavo žaibiškai ir į konflikto zoną išsiuntė savo žmones. Paskui atvykę ES ir Jungtinių Tautų atstovai parodė, kad tarptautinei bendruomenei ši krizė rūpi.
Vėliau Kirgizijoje įvyko demokratiniai rinkimai, šiuo metu baigiama formuoti vyriausybė. ESBO vaidmuo šiuose procesuose buvo didžiulis – ir stabilizuojant padėtį, ir padedant surengti laisvus rinkimus. ESBO į Kirgiziją yra išsiuntusi policijos patariamąją grupę, kurioje yra ir Lietuvos atstovas.
Bet organizacija moka reaguoti ne tik laikinomis priemonėmis. Didžiulį stabilizuojantį vaidmenį atlieka ir nuolat veikiančios misijos. Šiuo metu ESBO misijos veikia 17 šalių. Jos atlieka konfliktų prevencijos vaid¬menį. Be to, organizacija daug dirba, kad įvairiose valstybėse rinkimai vyktų demokratiškai.
Skambės vardas
Ar Lietuvai pirmininkavimas ESBO yra didžiulis iššūkis?
Jeigu pritaikytume sporto alegoriją, Lietuva patenka į aukščiausiąją lygą. Mūsų užsienio reikalų ministras kitąmet bus ESBO veikiantysis pirmininkas. Apie ESBO dienotvarkę jis kaip lygus su lygiu kalbėjosi su JAV valstybės sekretore Hilari Klinton neseniai vykusio vizito į Vašingtoną metu. Esame sutarę su kolegomis iš Rusijos, kad kitų metų pirmomis dienomis ministras vyks į Maskvą kalbėtis su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. Audroniaus Ažubalio laukia ir daugybė kitų vizitų į Pietų Kaukazo, Vidurinės Azijos ir Vakarų Balkanų valstybes.
Lietuva iš ankstesnių metų paveldėjo 2009 metais ESBO pirmininkavusios Graikijos pradėtas ir Kazachstano pratęstas diskusijas dėl Europos saugumo ateities. Lietuvos ambasadorius Vienoje, kuris pirmininkaus ESBO Tarybai, turės galimybių aktyviai organizuoti šias diskusijas. Diskusijos dėl Europos saugumo – tai ir proga organizacijai tapti dar svarbesne.
Lietuva galės ir moraliniu pavyzdžiu daryti įtaką daugeliui procesų. Esame šalis, kurioje rengiami rinkimai atitinka visus ESBO standartus. Vienas iš mūsų pirmininkavimo prio¬ritetų bus spaudos laisvė ir jos puoselėjimas, žurnalistų apsauga.
Pirmininkavimas ESBO svarbus ir Lietuvos įvaizdžiui. Kitais metais to įvaizdžio kūrimo svertai bus mūsų rankose. Lietuvos vardas skambės dešimtyje tarptautinių renginių Vilniuje, Vienoje, Briuselyje, Prahoje ir kitur. O kitų metų gruodžio mėnesį į Lietuvos sostinę suvažiuos visų ESBO valstybių užsienio reikalų ministrai. Lietuva vienu metu dar niekada nėra priėmusi 56 valstybių diplomatijos tarnybų vadovų.
Kuklus biudžetas
Kaip mūsų diplomatai rengėsi Lietuvos pirmininkavimui? Ar jų laukia daug darbo?
Sakoma, kad studentui prieš egzaminą vis pritrūksta vienos nakties. Manau, kad mums tos nakties nepritrūks. Šiam įvykiui rengiamės nuo tada, kai prieš ketverius metus buvo nutarta, kad ESBO pamečiui pirmininkaus Suomija, Graikija, Kazachstanas ir Lietuva. Visą šį laiką keturios valstybės bendradarbiavo, keitėsi informacija. Mus įkvėpė ESBO pirmininkavusių panašaus dydžio valstybių – Belgijos, Slovėnijos, Suomijos – pavyzdys.
Be to, mūsų užsienio reikalų ministras nuo praėjusių metų dalyvavo vadinamojo Trejeto, kurį sudaro ankstesnis, esamas ir būsimas ESBO pirmininkas, veikloje. Labai gražiai bendravome su kazachais. Mūsų ir Kazachstano diplomatai kartu baigė specialiuosius ESBO mokymus. Kolega diplomatas Vytautas Naudužas yra dabartinio Kazachstano užsienio reikalų ministro K.Saudabajevo asmeninis atstovas transporto klausimais.
Yra ir šiokių tokių sunkumų. ESBO sekretoriatas Vienoje – labai nedidelis, iš tolo neprilygstantis NATO ar ES institucijoms. 2013 metų antroje pusėje Lietuva pirmininkaus ES. Tačiau šio laiko laukiame ramiai, nes ES turi puikiai veikiančias struktūras. ESBO centrinė būstinė gerokai kuklesnė. Todėl pirmininkaujančios šalies diplomatijai tenka didžiulis uždavinys – mūsų atstovams Vienoje teks gerokai paplušėti.
Kam reikia gaisrininkų
Ką turėtume nuveikti, kad po metų galėtume pasakyti, jog su uždaviniu susidorojome sėkmingai, o gal net ir didžiuotumėmės tuo, ką padarėme? Kas Lietuvai geriau: ramiai pirmininkauti ar įsitraukti į kokį nors konfliktą?
Daugeliui pirmininkaujančių valstybių teko koks nors išbandymas. Kazachams atmintyje išliks įvykiai Kirgizijoje. Suomiai atsimena 2008 metų Rusijos ir Gruzijos karą.
Aišku, turime galvoti ir apie galimas krizes. Šiuo atveju pasitelkčiau gaisrininkų įvaizdį. Gaisrininkų niekas nevertina pagal tai, kiek per mėnesį buvo gaisrų. Iš gaisrininkų tikimasi, kad būtų pasirengę juos gesinti: budėtų, prisipiltų vandens, parengtų automobilius. Jeigu gaisrų nėra, kai kam gali pasirodyti, kad gaisrininkai nereikalingi. Bet turbūt sutiksite, kad taip nėra.
ESBO taip pat yra parengusi priemonių, kurios padėtų įveikti kylančias krizes. Gerai, kai jų nėra, bet turime būti joms pasirengę.
Arvydas JOCKUS
