Vakar šalies prezidento rinkimų tiesiojoje žengtas pirmas žingsnis – prasidėjo išankstinis balsavimas. 88 tūkstančiai Panevėžio miesto ir daugiau kaip 34 tūkstančiai rajono gyventojų nuo vakar ryto iki sekmadienio vakaro turi teisę rinkti Lietuvos prezidentą.
Vakar šalies prezidento rinkimų tiesiojoje žengtas pirmas žingsnis – prasidėjo išankstinis balsavimas. 88 tūkstančiai Panevėžio miesto ir daugiau kaip 34 tūkstančiai rajono gyventojų nuo vakar ryto iki sekmadienio vakaro turi teisę rinkti Lietuvos prezidentą.
Panevėžio miesto savivaldybėje įkurtoje išankstinio balsavimo vietoje pirmą kartą darbas pradėtas nuo pat ryto – 8 valandos. Kaip teigia Panevėžio miesto savivaldybės Nr.32 rinkimų komisijos sekretorius Romas Matuzevičius, anksčiau išankstinis balsavimas prasidėdavo nuo 11 valandos ir jau iš pat pradžių būdavo keblumų, rikiuodavosi eilės.
Dabar visi asmenys, kurie rinkimų dieną negalės atvykti balsuoti į rinkimų apylinkes, galėjo vakar, gali ir šiandien balsuoti miesto Savivaldybės pirmo aukšto fojė nuo 8 iki 20 valandos.
Pirmasis balsuotojas savo valią pareiškė apie 8.30 valandą. Pasak R. Matuzevičiaus, rinkėjų gausiau plūstelėjo maždaug 10 valandą, paskui – vidurdienį.
„Tuo metu jau buvo balsavę 120 panevėžiečių ir 20 kitų miestų gyventojų“, –„Sekundei“ teigė R. Matuzevičius.
17 valandą jau buvo balsavę 500 panevėžiečių ir 60 kitų miestų gyventojų. R. Matuzevičius sakė, kad tai gerokai daugiau nei per anksčiau vykusius išankstinius balsavimus. Per dieną iš anksto savo valią pareikšdavo paprastai ne daugiau kaip 300 žmonių.
Galimybė balsuoti – visiems
Panevėžio rajono savivaldybėje iki pietų buvo balsavę apie 80, o iki 17 valandos jau suskaičiuota 111 rinkėjų.
Lygindama praėjusių išankstinių rinkimų aktyvumo rezultatus Panevėžio rajono savivaldybės Nr. 33 rinkimų komisijos pirmininkė Regina Zita Viškelienė mano, kad jie gali būti panašūs.
„Iš anksto per praėjusius rinkimus balsavo 5,8 procento visų rinkėjų. Atrodo, kad ir dabar skaičius turėtų būti panašus“, – sako pirmininkė.
Balsuoti savivaldybėse galima ir šiandien. Būtinas asmens tapatybės dokumentas.
Šių metų naujovė – rinkėjai gali balsuoti ir ne savo rinkimų apygardoje. Tačiau tai prašyta daryti tik esant būtinybei, nes taip apsunkinamas rinkimų komisijų darbas.
Rinkėjai gali balsuoti ir namuose, toks balsavimas bus galimas penktadienį ir šeštadienį. Dėl balsavimo namuose reikėjo užsirašyti iš anksto.
Visoje šalyje balsuoti namuose užsirašė per 70 tūkstančių gyventojų. Panevėžio mieste namuose balsuos per 900 rinkėjų.
Namuose gali balsuoti vyresni nei 70 metų arba neįgalumą turintys asmenys – pas juos atvyks rinkimų komisijos nariai.
Nuo trečiadienio iki penktadienio balsavimas vyksta vadinamuosiuose specialiuose paštuose – ligoninėse, poilsio namuose, prieglaudose, globos rūpybos įstaigose, kalėjimuose. Jis vykdomas pagal grafiką.
Panevėžyje specialus paštas įrengtas Pataisos namuose, Respublikinėje ligoninėje, Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, rajone esančiose slaugos ligoninėse, globos namuose, pensionuose.
Į visus su rinkimais susijusius klausimus atsakymus galima gauti informaciniu numeriu rinkėjams 1855.
Sekmadienį, gegužės 11 dieną, Panevėžio miesto gyventojai savo nuomonę pareikš 29 rinkimų apylinkėse, o rajono gyventojai – 44-iose.
Nuomonės įvairios
Dauguma į išankstinius rinkimus balsuoti atėjusių panevėžiečių „Sekundei“ sakė didelių abejonių dėl busimo prezidento kandidatūros neturėję, prie balsadėžių ėjo jau gerai žinodami, už ką balsuos. Ypač užtikrinti dėl pasirinkimo buvo vyresni žmonės.
„Seniai žinojau, už ką balsuosiu, ir pasinaudoju galimybe savo nuomonę pasakyti iš anksto. Sekmadienį išvažiuoju, tai labai gerai, kad galiu atlikti pareigą – atėjau balsuoti iš anksto. Jeigu ir kiti žmonės balsuos už tą kandidatą, kurį aš pasirinkau, tikiuosi, kad gyvenimas Lietuvoje tikrai nepablogės“, – kalbėjo panevėžietė Irena Rūkšėnienė.
Dvidešimtmetė Ineta Gabreliūnaitė prezidento rinkimuose šiemet balsavo pirmą kartą. Į išankstinius rinkimus mergina atėjo, nes mano, kad sekmadienį neturės laiko – ji vienoje rinkimų apylinkėje bus stebėtoja, žiūrės, kad viskas vyktų sklandžiai.
„Nors rinkimų kompanija nebuvo aktyvi, informacijos atsirinkti, kas yra kas, pakako. Padėtis į gera Lietuvoje juda labai iš lėto, permainos būtinos ir tikiuosi, kad po rinkimų jos įvyks“, – kalbėjo Ineta.
Tvirtai apsisprendusi į išankstinius rinkimus atėjo ir Alvida Kariznienė.
„Nebuvo sunku apsispręsti. Nežinau, kodėl dabar sakoma, kad per mažai buvo reklamos, kad žmonėms sunku išsirinkti. Man atrodo, kad viskas turėtų būti aišku ir be perdėtos reklamos“, – tikino moteris.
Kai kurie kalbinti rinkėjai tikėjosi, kad naujas prezidentas sutvarkys užsienio politiką, kiti – kad padidės pensijos, kitos išmokos, kad bus naujų darbo vietų.
Kaip sakė panevėžietis Marius Jarockis, svarbiausia, kad naujasis prezidentas neužsiimtų skandalais, o atliktų tiesiogines savo pareigas ir susikoncentruotų ties Konstitucijos numatytų savo prievolių vykdymu.
„Baltosios pirštinės“
Didelį visuomenės pasipiktinimą per rinkimus į Seimą buvo sukėlęs balsų pirkimo skandalas.
Tada susibūrusi pilietinė iniciatyva „Baltosios pirštinės“ suteikė galimybę visiems piliečiams siekti užkirsti kelią balsų pirkimui per antrąjį rinkimų į Seimą etapą.
Pirmojoje „Baltųjų pirštinių“ akcijoje 2012 metais dalyvavo pilietiškai nusiteikę šalies gyventojai. Jie savanoriškai budėjo rinkimų apygardose. „Baltųjų pirštinių“ savanoriai stebėjo ir pakartotinius rinkimus.
Per šiemet vykstančius prezidento ir Europos Parlamento rinkimus judėjimo „Baltosios pirštinės“ nariai taip pat pasirengę aktyviems veiksmams.
Išankstinio prezidento rinkimų balsavimo metu miesto bei rajono savivaldybėse apsilankė judėjimo „Baltosios pirštinės“ dalyviai, jie kurį laiką stebėjo rinkimus.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
