Tarpinstitucinį planą, skirtą 2023–2025 metams, šią savaitę patvirtino kultūros ministras Simonas Kairys.
„Tai pirmas bandymas susisteminti problematiką, fiksuoti, tirti ir lygiagrečiai organizuoti mokymų procesą, kas, diskutuojant su sektoriumi, išaiškėja, yra labai svarbu“, – BNS sakė ministras.
„Taip atrodo, kad visi viską žinome, bet kartais pasitaiko ne visai standartinių situacijų, ir žurnalistai tiesiog nežino, kaip reaguoti, neidentifikuoja kokių nors grėsmių, kurios po to jos tampa dar didesnės“, – teigė jis.
Plane numatyta prokurorams ir policijos pareigūnams organizuoti mokymus, susijusius su žurnalistų atžvilgiu įvykdytų nusikalstamų veikų tyrimu, teisėjams – apie žurnalistų teisių bei veiklos garantijų apsaugą, teisės į informacijos laisvę užtikrinimą, nepagrįstą žurnalistų persekiojimą už kritiką, viešo ir privataus asmens sampratos išgryninimo problematiką.
Dokumente nurodoma, kad patys žurnalistai bus mokomi, kaip elgtis įvairių renginių metu, prieš kiekvieną riziką keliantį renginį įsipareigojama surengti instruktažą.
„Žurnalistams numatytos bendros konsultacijos, mokymai su policija, prokuratūra, kalbant apie įvairiausius protestus, demonstracijas, į ką atkreipti dėmesį, kaip gali kilti grėsmė fiziniam saugumui, kokios gali būti provokacijos ir kiti dalykai. Policija savo ruožtu nusiteikusi tas konsultacijas suteikti“, – sakė S. Kairys.
Anot jo, taip pat bus atkreiptas dėmesys į žurnalistų apsaugą internete.
„Kultūros ministerija įsipareigoja organizuoti mokymus, kaip internete atpažinti vienas ar kitas grėsmes, kaip apsisaugoti nuo persekiojimo ir pan.“, – tvirtino ministras.
Policijos departamentui pavesta „nešališkai, nepriklausomai, veiksmingai, skaidriai ir laiku vykdyti tyrimus dėl veikų, įvykdytų prieš žurnalistus, nesvarbu, ar jos įvykdytos internetu, ar realiame gyvenime“.
Plane numatyta organizuoti teisėsaugos institucijų ir žurnalistų bei jų asociacijų susitikimus dėl grasinimų žurnalistams, išpuolių prevencijos, kovos su jais būdų.
Taip pat žadama rinkti duomenis apie išpuolius prieš žurnalistus, juos apibendrinti ir viešinti.
„Pagrindinis dalykas – turėtų būti gerokai rimtesnis požiūris, duomenų analizė kalbant apie įvairiausius išpuolius prieš žurnalistus, nes jie niekaip nėra sistemiškai analizuojami, po to neformuluojami siūlymai. Duomenų rinkimas ir sisteminimas dar labiau aktualizuojant problematiką, dar labiau atkreipiant dėmesį, yra vienas iš esminių dalykų“, – pabrėžė kultūros ministras.
Jo teigimu, rengiant planą Generalinė prokuratūra ir teismai informavo, kad yra pasirengę organizuoti savo institucijose mokymus, išskiriant ir aktualizuojant žurnalistų saugumo problematiką, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra pažadėjusi susisteminti informaciją apie psichologinės ir panašios pagalbos priemones.
„Kitaip tariant, kad būtų suvokta, jog yra tam tikra darbo specifika, kad žiniasklaidos laisvė nėra tik teorinis teiginys, bet susijęs su asmens, dirbančio tokį ypatingą darbą, fiziniu ir psichologiniu saugumu“, – BNS sakė S. Kairys.
Plane išskirti tiriamosios ir šviečiamosios žurnalistikos atstovai – jiems Medijų rėmimo fonde žadama sudaryti galimybę gauti stipendijas.
„Tikimės, kad visa tai atkreips įvairių kitų institucijų dėmesį į žurnalistus ir jų apsaugą“, – tvirtino jis.
Už veiksmų plano vykdymą bus atsakinga policija, prokuratūra, Nacionalinis krizių valdymo centras, Nacionalinė teismų administracija, Kultūros, Socialinės apsaugos ir darbo bei Užsienio reikalų ministerijos, kt.
