Mums bandoma viešai įteigti, esą valstybės finansų jūra baigia galutinai išsekti, todėl būtina vis labiau riboti gyventojų asmeninius poreikius ir didinti jų įsipareigojimus šaliai. Tačiau fiksuojant vieną po kito neūkiškumo ar net pinigų švaistymo valstybiniame sektoriuje atvejus, susidaro įspūdis, kad realiai šalyje dar yra didžiulių finansinių rezervų. Deja, valdžia jų naudoti nenori ir mieliau smaugia tiek verslą, tiek ant žemiausio laiptelio stovinčius biudžetininkus.
Ekonominio sunkmečio metu valdžia trimituoja, esą įgyvendinamos įvairiausios taupymo programos, peržiūrimas įstaigų finansavimas, tačiau realiai kokių nors konkrečių rezultatų šioje srityje nėra.
Lengviausia - "nurėžti" algas, ar, kaip žadama, - mažinti biudžeto išlaidas 3 mlrd. litų daugiausiai investicijų programų bei institucijų biudžetų sąskaita. Tačiau daug efektyvesnis, nors taip pat nepopuliarus, būdas taupyti - apskritai naikinti tam tikras valstybės deleguotas funkcijas.
Į valdžią atėję daugelį metų opozicijoje buvę Seimo nariai mūsų dienraščiui prisipažino apstulbę, kai išvydo gausybę prikurtų įstaigų įstaigėlių, kurios užsiima nežinia kuo, o visuomenei iš jų veiklos - jokios naudos. Tik papildomas vaikščiojimas po biurokratų kabinetus.
Vyriausybės atstovai savo ruožtu aiškina, esą greitai priimti sprendimus neįmanoma, tiesa, pamiršta paminėti, kad mokesčių sistemą pakeitė per naktį.
"Vakarų ekspresas" dar metų pradžioje buvo suformulavęs galimus pasiūlymus valdžiai, kurie padėtų mažinti valstybės valdymo išlaidas ("Į pagalbą Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei", "Vakarų ekspresas", 2009 01 22).
Neseniai 20 panašių siūlymų pateikė ir asocijuotos verslo struktūros. Verslininkai siūlo veikti greitai ir ryžtingai: iki šių metų birželio 1-osios priimti visus funkcijų dubliavimą valstybės institucijose naikinančius sprendimus. Iki 2009 m. rugsėjo 1 d. inventorizuoti valstybės ir savivaldybių turtą, įgyvendinti efektyvaus turto naudojimo principus, o nenaudojamą turtą - privatizuoti. Taip pat siūloma iki šių metų pabaigos panaikinti ne mažiau nei 20 verslą kontroliuojančių institucijų, kurių Lietuvoje - akivaizdžiai per daug.
Visuomenė mato, kad Seimas dažniausiai yra ne vieta, kur leidžiami protingai parengti įstatymai, o politikų šou tribūna, puikavimasis prieš televizijos kameras, tad siūloma parlamentarų skaičių sumažinti perpus: nuo 141 iki 75. Tuo metu, kai didėja bedarbių gretos, Seimo nariai gauna keliolika tūkstančių litų per mėnesį siekiančias algas, kurias siūloma sumažinti iki 8 tūkst. litų.
Raginama iki šių metų pabaigos panaikinti visas apskričių viršininkų administracijas, paliekant 5-10 darbuotojų grupes prie vietos savivaldybių regioniniams projektams tęsti.
Ar jau yra padaryti kokie nors konkretūs darbai siekiant valdžios institucijoms solidarizuotis su nori nenori taupančia tauta, "Vakarų ekspresas" pasiteiravo aukštus postus užimančių politikų, Vyriausybės atstovų, taip pat - Vyriausybės sudarytos Saulėlydžio komisijos, kurios uždavinys ir yra naikinti biurokratiją, pirmininko.
"Sprendimai gali būti vilkinami"
Valentinas MILAKNIS, Saulėlydžio komisijos pirmininkas:
Pirmiausiai pasakysiu taip: kol tikėsiu, kad reforma yra įmanoma, tol eisiu šias pareigas. Jei pamatysiu, kad politikų valia ims šlubuoti, iškart pasitrauksiu ir nebūsiu tam, kad būčiau. Valstybė dabar turi puikią progą apsivalyti. Yra parengtas institucijų naikinimo, reorganizavimo darbų planas su trumpalaikiais, vidutinės trukmės ir ilgalaikiais tikslais. Visus šiuo darbus pradedame vienu metu. Kol kas daugiausiai girdėti svarstymai dėl 21 institucijos likimo. Vyriausybės kanceliarijoje yra darbo grupė, kuri atlieka vertinimus pagal visas ministrams priskirtas reguliuoti sritis. Peržiūrimas finansavimas, įstaigų efektyvumas. Tikrinama, kiek naudos valstybinės įstaigos duoda visuomenei. Jau dabar matyti, kad kai kurios įstaigos labai silpnai vykdo darbo visuomenei funkcijas. Kiekvieną trečiadienį mes pateikiame savo siūlymus.
Mūsų komisija jau svarstė Narkotikų kontrolės bei Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybų reorganizavimo klausimus. Departamentą siūlome perduoti Sveikatos apsaugos ministerijai kaip vidinį arba išorinį padalinį. Taip vietoje 25 etatų, kurie išties yra išpūsti, liktų 18. Sveikatos apsaugos ministerijai būtų papildomai pavedama atlikti kvaišalų ir tabako vartojimo situacijos stebėseną. Narkotikų kontrolės tarnyba yra ir Policijos departamente. Tabako ir alkoholio kontrolės tarnybą siūlome likviduoti, perduodant funkcijas kitoms tarnyboms. Kalbu apie funkcijų perdavimą Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Tabako kontrolės funkcijas reikėtų perduoti Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai prie Ūkio ministerijos.
Žinoma, suprantame ir tai, kad naikinant, reorganizuojant įstaigas teks išleisti nemažai pinigų išeitinėms kompensacijoms. Tad dabar norimo efekto būtų pasiektas tik ketvirtadalis. Reorganizavus sistemą, pavyktų sutaupyti apie 1,5 mlrd. litų. Čia kalbu jau apie kitų metų biudžetą. O tai, kad atleidus valstybės tarnautojus padaugės bedarbių, yra nelygintina, nes verslo sektoriuje atleidžiama labai daug žmonių kiekvieną mėnesį. Turime išanalizuoti: ar mums reikia tiek įstaigų, kurios nesukuria vertės?
Jei klausiate, ar kas trukdo atlikti reorganizaciją, tai galiu pasakyti, kad taip: kiekvieną trečiadienį mes sulaukiame priekaištų. Gal kol kas mūsų darbo ir nematyti, tačiau realiai reorganizaciją pajusime, kai bus sudarytos likvidatorių grupės. Tačiau reikės ir Seimo valios, tad negaliu pasakyti, ar viskas pavyks. Parlamente visas mūsų darbas gali tiesiog užstrigti, jei politikai nematys realios situacijos arba ims politikuoti. Sprendimai gali būti vilkinami. Mes jau dabar susiduriame su labai dideliais interesais, lobistiniais dalykais, komisijos nariai užversti prašymais, pasiūlymais. O verslininkų siūlymus vertiname įvairiai: kai kurie jų - nerealūs, kai kurie - pamatuoti. Pavyzdžiui, sumažinti 25 proc. valstybės valdymui skirtus asignavimus yra nerealu, o 15 proc. - taip.
"Resursai - milžiniški"
Eligijus MASIULIS, susisiekimo ministras:
Dabar jau nebeįmanoma nieko nedaryti, nes katastrofiškai mažėja pinigų. Jei tik kalbėsime, ateis laikas, kai nebegausime algų. Būtina atlikti viso valstybės aparato reviziją. Išnaikinti per tiek metų priaugintas visokias nefunkcionalias įstaigas. Tad šiais metais ketiname atleisti iš valstybės tarnybos darbo apie 4 tūkst. žmonių. Bus naikinamos įvairios valstybės deleguotos funkcijos. Šie procesai jau vyksta. Žinoma, viskas galėtų būti daroma sparčiau, tačiau patys įsivaizduojate, kokia yra inercija, pasipriešinimas. Juk yra daugybė žmonių, daug metų buvusių "prikaltų" prie savo darbo vietų, ir jie visi dabar bando įrodinėti, kad yra labai reikalingi.
Galiu kalbėti skaičiais apie savo kuruojamą sritį. Susisiekimo ministerijoje iki šiol buvo 209 etatai, dabar - 190. Mes rengiame dar didesnės reorganizacijos projektą. Bus mažinamas departamentų direktorių pavaduotojų skaičius. Liks tik 150 darbuotojų. Valdymas bus optimizuotas. Aš matau, kad yra milžiniški resursai, kur galima sutaupyti. Buvo peržiūrėtas šių metų visų ministerijai pavaldžių akcinių bendrovių veiklos planas. Buvo duoti pavedimai susimažinti algas. Ministerijai pavaldžių įmonių vadovų atlyginimai sumažėjo 15 proc. Tai palies ir vyriausiuosius finansininkus. Ketiname visų aukščiausio rango vadovų algas mažinti dar 10 proc.
Bendrovei "Lietuvos geležinkeliai" liepta sumažinti savo šių metų išlaidų planą 200 mln. litų. Juk krovinių skaičius katastrofiškai krenta. O investicijos bus dar mažinamos, tai - kitas klausimas. Centrinio aparato darbuotojų skaičius nuo 260 mažinamas iki 199. Liepta taupyti kurą.
Tarptautinis Vilniaus oro uostas - net atskira kalba. Šioje įmonėje "radau" 800 darbuotojų. Kam jų tiek reikia? Šiais metais liks 520. Kitais metais bus mažinama iki 250-300. AB "Lietuvos paštas" taip pat bus taupoma. Nuo šešių darbo dienų bus pereita prie penkių. Veiklą administruos nebe 10-ies apskričių vadovybės, o penkių. Eisime ir toliau - bus atsisakyta kai kurių pašto skyrių.
Jūrinių reikalų sektoriuje taip pat spausimės. Nurodyta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos sąnaudas optimizuoti, nustatyti transporto limitus, mažinti direktoriaus pavaduotojų skaičių. Sujungsime Lietuvos saugios laivybos administraciją bei Valstybinę vidaus vandenų laivybos inspekciją. Kam jų, dviejų, reikia? Vienos administracija - Kaune, kitos - uostamiestyje. Sujungus reikės vieno vadovo, vieno buhalterio, o valdžia bus Klaipėdoje. Tad resursai - milžiniški, galima sutaupyti šimtus milijonų litų.
Klausiate, ar kiti ką nors panašaus daro? Čia žmonių mentaliteto problema. Yra pasipriešinimas, negali visiems įtikti, tačiau tenka vadovautis ekonomine logika, kuri ir diktuoja sąlygas, kaip turi elgtis. Juk žmonių įpročius per savaitę, mėnesį pakeisti sunku. Galiu pasakyti, jog net vertinant tai, kad mūsų ministerijoje veikiama aktyviai, resursų vis viena labai daug. Mes kol kas palietėme tik centrinį aparatą, o yra dar ir skyriai, padaliniai. Svarbiausia - turėti politinės valios. Juk ir dabar matyti, kad yra likę įvairiausių nepaliestų "salelių".
Galiu užtikrintai pasakyti, kad šiadien bent jau Vyriausybėje politinės valios yra. Žmonės, susidūrę su konkrečia praktika, mato realybę, ir reikalai sprendžiami greičiau. O Seimas - jau platesnių diskusijų vieta, ten ilgiau procesai užtrunka. Dabar būtina greitai ir ryžtingai veikti, nes jei mes diskutuosime, velsimės į debatus, politikuosime - užstrigsime.
"Reikia grįžti atgal"
Gediminas KIRKILAS, Seimo opozicijos lyderis, buvęs premjeras:
Valstybės taupymo programa yra ne vykdoma, o tik deklaruojama, tad jos efektyvumą sunku įvertinti. Valdžia kalba tik apie "fasadinius" pataisymus, girdime daug kalbų. Kaip vertinti tai, kad steigiama nauja - Energetikos - ministerija? Kur čia taupymo ženklai? Juk bus sukurti nauji etatai. Dar pridėkime ir tai, kad valdžia įteisino tvarką, pagal kurią bus skiriama daugiau viceministrų. Tuo požiūriu aš nematau jokio taupymo. Valstybės biudžetas padidintas 300 mln. litų, nors mes siūlėme jo tokio netvirtinti.
Pažvelgus į kaimynus estus, jie savo valstybėje turėjo biudžeto viršpelnį, tačiau vis viena atsidūrė didesnėje krizėje nei mes. Neseniai grįžau iš Talino, tad žinau, kad pas juos nuosmukis dar didesnis. Biudžetas - ne taupomoji kasa: nėra nei taupoma, nei švaistomasi lėšomis. Biudžetas yra toks, kokį patvirtina parlamentas.
Denisas NIKITENKA
