Lietuvos sveikatos apsaugos reforma pradėta ne nuo to galo, sveikatos sistemai pinigų pakanka, tačiau juos reiktų protingai paskirstyti. Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama ligų prevencijai, sveiko gyvenimo būdo, sporto propagavimui, o ne didžiąją dalį energijos ir finansinių resursų išeikvojant medicinai.
Ketvirtadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje diskusijoje jos dalyviai svarstė, ar nuo jau balandžio įgyvendinama sveikatos apsaugos reforma padarys Lietuvos žmones sveikesnius.
Pašnekovai sutiko, kad sveikatos sistemos apsaugos reforma buvo reikalinga, tačiau jai įgyvendinti pasirinkti netinkami instrumentai, suabejojo ir pertvarkos atitikimu Pagrindiniam šalies įstatymui, Konstitucijai, kuri garantuoja valstybės rūpestį žmonių sveikata. Priekaištų sulaukė ir Sveikatos apsaugos ministerija, samdanti užsienio ekspertus kurti sveikatos apsaugos reformoms. Tiesa, šių reformų modeliai neretai būna netgi nepritaikyti Lietuvai.
Pasak Seimo Sveikatos reikalų komiteto narės Dangutės Mikutienės, Lietuvos sveikatos sistema netarnauja žmogui. Pagal Lietuvos teisės aktus ir jų įgyvendinimą Lietuva Europos kontekste atrodo gana gerai, tačiau tai, kad neskiriama pakankamai lėšų, sritis netinkamai administruojama, yra priežastis to, jog apie 70 proc. šalies gyventojų yra nepatenkinti sveikatos sistema. Ekspertais pasirenkami ne profesionalūs aukšto lygio akademikai, bet valdininkai.
„Kaip pavyzdį pasakysiu: buvau konferencijoje Jerevane ir, pasitaikius progai, nuvykau į Nacionalinį vėžio centrą. Atsivežiau Lietuvos sergamumo onkologinėmis ligomis skaičius, pateikiau juos, sakau, gal galėtumėte pakomentuoti, kokia jūsų šalyje yra situacija. Žmonės žiūrėjo, užsidėjo akinius, pasiėmė skaičiuotuvus, puolė skaičiuoti ir sako, „ar jūs įsitikinę, kad čia teisingi skaičiai?“. Sakau „taip“, jie man: „Tai žinote, pas jus yra ne epidemija, o vėžio pandemija“. Ir iš karto paklausė, gal jūs prieš dešimtmetį pasidavėte iš Europos atėjusiam vajui naikinti onkologų etatus rajoninėse ligoninėse. Sakau: „Taip, panaikino“. Jie atsilaikė, jų rezultatai ženkliai geresni. Štai ką reiškia užsienio ekspertai, kurie numeta tam tikrą modelį“, – sakė parlamentarė.
Anot Gargždų ligoninės vyriausiosios gydytojos Almos Grikšienės, valdžios deklaravimas, kad po sveikatos apsaugos reformos turėjo pagerėti paslaugų prieinamumas, kokybė, nepasiteisino, o kaip tik, priešingai, paslaugos prieinamumas žymiai pablogėjo, bendros išlaidos išaugo.
„Padėtis dešimtyje reformuotų ligoninių praktiškai yra vienoda. Didžioji bėda ne tai, kad buvo panaikinti chirurgijos skyriai, nebefinansuojamos chirurgijos paslaugos, bet reanimacijos ignoravimas ir panaikinimas rajonų ligoninėse. (...) Tiek kalbėjimai, kad atstumai nedideli, juos galima vežti, ne visada gali pasiteisinti, nes maždaug trečdalis pacientų atvyksta savo transportu“, – aiškino medikė.
Krikščionybės žiniasklaidos tarnybos vadovas Juozas Dapšauskas, kalbėdamas apie sveikatos apsaugos reformą, ironizuodamas kėlė klausimą, kaip galima reformuoti tai, kas per atkurtos Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį iš viso nebuvo sukurta.
„Ne vienas pabrėžia, kad Sveikatos apsaugos ministerija yra gydymo ir vaistų kompensavimo ministerija, o kaip sveikatai, visumai skiria labai mažai dėmesio“, – teigė J. Dapšauskas.
Jis pasigedo politinės valios sveikatos problemoms spręsti. Be to, kaip pažymi ir Pasaulio sveikatos organizacija, sveikata nuo medicinos priklauso tik 10 proc., likusioji dalis – nuo gyvenimo būdo, genų. Pasaulio bankas yra paskaičiavęs, kad vienas doleris, skiriamas sveikatinimui, sutaupo 24 dolerius, skiriamus gydymui. Panašų modelį prieš penkis dešimtmečius priėmė Suomija, kuri šiandien yra viena iš sveikiausių šalių, priminė J. Dapšauskas.
„Kalbame apie priemones, kaip tai įgyvendinti. Čia yra klausimas netgi ne lėšų, bet kam jos yra skiriamos. Jeigu tiktai skiriama kuo daugiau vaistų kompensavimui ir gydymui, tai finansavimą galima dar kelti ir kelti, bet rezultato nebus. Tos pačios medicininės priemonės tobulėja, žmonėms niekada nebus galo. Jie visada norės kuo profesionalesnių paslaugų, tyrimų, bet pirmiausia turi būti investuojama į švietimą ir, būtent, sveiko gyvenimo ugdymą“, – sakė Krikščionybės žiniasklaidos tarnybos vadovas.
Jam pritarė ir Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Dainius Kepenis, teigęs, kad pirmiausia turėtų būti rūpinamasi švietimu ir sveiko gyvenimo būdo, sporto nuo mažens dienų propagavimu, negu vėliau žymiai didesnes lėšas skiriant sveikatos apsaugai.
„Nė vieno įstatymo nėra sukurta žmogui remti, kad jisai rūpintųsi sveikata. (...) Jeigu šiandien nepradėsime auginti sodo, tai amžinai į užsienį važiuosime pirkti obuolių. Kadangi šiandien nieko neauginame, mes tiktai gyvename šia diena, sujaukiame žmonėms sąmonę, medicininis vėžys užgrobė visas teritorijas, įsibrovė į visas sveikatos sritis. Sveikatos ugdymas – brangiausias darbas“, – konstatavo D. Kepenis.
Po šių metų balandį įgyvendintos sveikatos apsaugos reformos Lietuvoje liko po kelis mokslo ir gydymo centrus, po 8 respublikines ir regioninio lygmens ligonines, 39 rajonines ligonines, iš kurių 10 yra su chirurgijos ir akušerijos skyriais, 12 – tik su chirurgijos. Iš viso buvo uždarytos 24 įstaigos.
Ketvirtadienį Seimo patvirtintame kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžete iš valstybės biudžeto sveikatos apsaugai skiriama 2,11 mlrd. litų. Iš viso šiai sričiai, įskaitant ir Privalomojo sveikatos draudimo fondą, kitais metais numatyta 4,6 mlrd. litų nacionalinių lėšų. Iš jų 1,57 mlrd. litų bus skiriama privalomojo sveikatos draudimo įmokoms už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis. Medicinos darbuotojų atlyginimams sveikatos priežiūros įstaigose atiteks per 2 mlrd. litų, vaistų ir medicinos priemonių kompensavimui numatyta 642 mln. litų.
