Mįslė be atsakymo: premjeras Andrius Kubilius su savo kompanija mums vos ne kasdien pudrina smegenis, kad gyvenimas gerėja (suprask maždaug taip – žmonės, pasiruoškite atlaikyti ekonomikos šuolį), tačiau per metus socialiai remtinų Lietuvos gyventojų padaugėjo apie 50 proc. Ir tai ne išvedžiojimai, o realybė.
Noriu, sakau taip, noriu – anaip
Ypač daug skurstančiųjų padaugėjo prieš šildymo sezoną. Ką apie tai mano energetikos ministras Arvydas Sekmokas? Dar šių metų rugpjūtį jis tautai aiškino, kad už šildymą žmonės nemokės daugiau nei praėjusį šildymo sezoną.
Spalio pradžioje ministras prabilo dar drąsiau – šildymas didmiesčiuose gali atpigti. To paties mėnesio pabaigoje A. Sekmokas jau nedrąsiai ėmė mykti – atseit mažesnių šildymo kainų šį sezoną nebus. Ką jis pasakys, kai žmonės gaus pirmąsias sąskaitas, turbūt žino tik Aukščiausiasis. Nors kažin...
Jei tokio rango pareigūnas pučia miglą į akis, lemena blogai išmoktą pamoką, tai ko stebėtis iš visos tos netvarkos energetikos srityje? Bet jei premjerui toks ministras tinka, vadinasi, dabartinė padėtis Vyriausybės vadovą tenkina.
O kad gerokai daugėja nebesugebančių susimokėti už šilumą tautiečių, rizikuojančių dėl skolų prarasti butus ar priverstų keltis į mažesnius būstus, čia jau nedidelė problema.
Atseit renovuokitės, ko laukiate. Bėda labai nedidelė: pasakykite, iš kur, tarkim, tiems patiems socialiai remtiniems ar pensininkams paimti pinigų renovacijai? Praneškite jiems, kurią mėnesio dieną ir kelintą valandą iš dangaus žada lyti litais.
Jiems nieko netrūksta
Pinigais Lietuvoje lyja tik didelėse valdiškose įstaigose. Beveik visos jos ir renovuotos už bendrus pinigus. Ir ne tik ministerijos, kontoros, bet ir valdiškos poilsiavietės, pirtelės ir pan. Pinigų visada atsiranda ir Vyriausybės klerkų egzotiškoms kelionėms į kokį nors nematytą pasaulio kraštą, reprezentacinėms puotoms, naujiems automobiliams.
Viskas juk pagal įstatymus. Pagal tuos pačius, kuriuos jie kuria sau.
Pinigais lyja ir tame pačiame Seime: naujai posėdžių salei statyti (juk ne lygis parlamentarams buvo sėdėti ant sovietinių kėdžių), senajam pastatui rekonstruoti (atseit kabinetuose užšaldavo vanduo stiklinėje). Ar tie patys parlamentarai žino, kiek Lietuvoje yra mokyklų nepakeistais langais, su lauko tualetais?
Bet vaikai – niekis, palauks, pakentės, ištvers. Seimo nariai vis dėlto – vyresnė karta, jiems reikia komforto, šilumos, minkštesnės kėdės, penkių gražių padėjėjų ir prabangaus visureigio, kad nebūtų gėda pavežti ir žmoną į darbą. Žmonės juk dėl to juos ir išrinko, kad bent jie gerai gyventų.
Ponas tarnauja tarnui
Jiems reikia ir geros algos. Jei jie save vadina tautos tarnais, tai kodėl tada turi gauti penkis kartus didesnį atlyginimą, nei vidutiniškai Lietuvoje gauna jų „ponai rinkėjai“? Kas šiuo atveju yra ponas ir kas – jo tarnas?
Įdomu, jei parlamento alga su visais priedais būtų kaip vidutinis atlyginimas Lietuvoje. Ar tuomet nesumažėtų kandidatų į rinkimus skaičius?
Sakoma, kad maža alga dažniau sugundo imti kyšius. Tačiau ne vienas yra įsitikinęs, kad kuo didesnė alga, tuo didesnis kyšis. O gal yra tokių, kurie įsivaizduoja Lietuvos Seimą be kyšių?
