Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba šiais metais jau pradėjo daugiau kaip 50 tyrimų, kuriuose kai kurie staiga praturtėję piliečiai negali gautomis pajamomis pagrįsti įgyto turto.
Praėjusių metų gruodį Seimas pataisė Baudžiamąjį kodeksą (BK), kuris už neteisėtą praturtėjimą numato realias laisvės atėmimo bausmes ir turto konfiskavimą. Tačiau nepraėjus nė pusmečiui Vyriausybė jau siūlo taikyti dar griežtesnę atsakomybę.
Teismas nubaudė tik vieną
Seimas įtvirtino ne tik terminą „neteisėtas praturtėjimas“, bet ir išplėstinę turto konfiskavimo galimybę, kada kaltininko turtas ar jo dalis yra neproporcinga teisėtoms pajamoms, todėl jį galima konfiskuoti.
Apie tai savo metinėje kalboje nepamiršo paminėti ir Prezidentė.
„Įtvirtinome valstybės teisę konfiskuoti visą neteisėtai sukauptą turtą – įskaitant ir tą, kurį mėginta paslėpti sukčiaus giminaičių ar bendrininkų vardu“, – praėjusią savaitę parlamente pabrėžė Dalia Grybauskaitė.
Apie pirmą neteisėto praturtėjimo kregždę šių metų kovą pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), kai Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas vilniečiui skyrė 13 tūkst. litų baudą ir konfiskavo neteisėtai įgytus 31,1 tūkst. JAV dolerių (apie 81,6 tūkst. Lt).
BK numato 500 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) (65 tūkst. litų) turto vertės ribą, kurią viršijus asmuo kalėjime gali praleisti iki 4 metų.
„Valstiečių laikraštis“ pasidomėjo, ar kova su neteisėtai praturtėjusiais asmenimis tapo veiksmingesnė.
Kovos rezultatai dar menki
Prezidentė D.Grybauskaitė metiniame pranešime akcentavo, kad teisėsaugos institucijų kovos su korupcija rezultatai vis dar menki.
„Dėl korupcinių veikų buvo pradėta per 700 ikiteisminių tyrimų (iki 2010 m. birželio), tačiau nė vienam kyšininkui nebuvo skirta laisvės atėmimo bausmė. Kas pasikeitė nuo praėjusio birželio? – Seimo narių retoriškai klausė D.Grybauskaitė. – Dėl tų pačių korupcinių veikų ir vėl pradėta per 700 ikiteisminių tyrimų. Tačiau dėl veikų, susijusių su kyšininkavimu, realiai laisvės neteko jau 18 nusikaltėlių: 6 – už kyšio ėmimą, 12 – už papirkimą. Ar tai laimėjimas? Tikrai ne.“
Pasirodo, itin sunku nubausti netikėtai praturtėjusius valdininkus, kurių veiklai, atrodo, senaties terminas taikomas priklausomai nuo oro sąlygų.
„Paprastai įstatymai atgaline data negalioja, bet teisminė praktika dar tik formuojama, todėl būtų problemiška į šį klausimą atsakyti, ar senaties terminas galiotų, nes kiekvienu atveju teismas vertina individualiai“, – kalbėjo FNTT atstovė spaudai Rūta Andriuškaitė.
Būtent FNTT ir Specialiųjų tyrimų tarnyba tampa aršiausiais budeliais kovoje su nelegaliai praturtėjusiais asmenimis.
Varžo senaties terminai
Kad tobulumui, apie kurį kalbėjo Prezidentė, ribų nėra, liudija ne tokie seni įvykiai. 2007–2009 m. apie žemėtvarkininkės Dalios Gulijevos veiklą šalies žiniasklaida rašė kone kriminalinius trilerius.
Pasinaudodama tarnybine padėtimi, D.Gulijeva ir jos šeimos nariai nuosavybės teise įgijo daugiau nei 20 žemės sklypų Prienų, Alytaus ir Birštono savivaldybėse tuo laikotarpiu, kada ji ėjo Kauno apskrities viršininko administracijos Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriaus vedėjos pareigas.
D.Gulijeva su bendrais perimdavo žemės sklypus, o šios teisės perleidimo sutartys buvo pasirašomos net tą pačią dieną ar po kelių dienų po prašymo pateikimo.
Nors Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) konstatavo, kad valdininkė supainiojo viešuosius ir privačius interesus, teismas ją iš dalies reabilitavo. „Teismas iš dalies panaikino VTEK sprendimą, nes D.Gulijevos atveju buvo pritaikytas trejų metų senaties terminas“, – patikslino VTEK teisininkas Tomas Čaplinskas.
Kasmet VTEK priima apie 100 sprendimų, iš kurių 40 proc. būna nepalankūs valdininkams.
Praturtėjo premjeras
Peržiūrėjus aukščiausių šalies asmenų deklaracijas į akis krinta tai, kad politika labai geras verslas. Antai Andrius Kubilius 2003 m. deklaracijos eilutėje „Privalomas registruoti turtas, vertybiniai popieriai, meno kūriniai, juvelyriniai dirbiniai“ deklaravo turįs turto už 194 241 litą.
Ši suma nesikeitė ir 2004, ir 2005 m., tarsi tais metais A.Kubilius visą algą pravalgydavo. Tik 2006 m. toje eilutėje A.Kubiliaus turtas netikėtai šoktelėjo pustrečio karto ir jau siekė 521,3 tūkst. Lt. Daug logiškiau atrodytų A.Kubiliaus praturtėjimas 2009 m. (610,2 tūkst. Lt), kai jis jau buvo premjeru.
FNTT aiškina, esą neteisėto praturtėjimo tyrimai duoda rezultatų, bet neaišku, kokio dydžio „žuvis“ gaudo pareigūnai.
„Nuo 2010 m. gruodžio tarnyba jau atlieka per 50 tyrimų, susijusių konkrečiai su neteisėto praturtėjimo atvejais“, – tikino FNTT atstovė spaudai R.Andriuškaitė.
Nepraėjus nė pusmečiui Vyriausybė jau siūlo griežtinti BK, nes bausmės yra vienodos ir prisigrobusiesiems dešimtis tūkstančių litų, ir pasisavinusiesiems milijonus. Seimui įtvirtinus šias BK pataisas, didesnį kaip 7 500 MGL (975 tūkst. litų) turtą turinčius, bet jo negalinčius pagrįsti asmenis siūloma bausti laisvės atėmimu iki 6 metų.
Vietoje epilogo
Žemėtvarkininkė D.Gulijeva ne tik išvengė atsakomybės, bet ir panaikinus apskritis toliau sėkmingai darbuojasi Nacionalinėje žemės tarnyboje.
„Gyvenu gerai. Ką manau apie sugriežtintas bausmes? Manau, kad tai yra labai gerai“, – sakė vyriausiąja specialiste dirbanti D.Gulijeva.
„Valstiečių laikraščiui“ ji teigė, kad kol kas nepardavė nė vieno iš sklypų. „Juos pirkau ne tam, kad parduočiau. Sūnui taip pat jų neperleidau“, – pridūrė šmaikščiai bendravusi D.Gulijeva.
Pareigūnų taikiniai priklauso nuo jų pačių
Sergėjus Muravjovas, „Transperancy International“ Lietuvos skyriaus vadovas:
Įsigaliojusios nuostatos gerokai skiriasi nuo pradinio tarptautinių ir Lietuvos ekspertų siūlyto šių pakeitimų projekto ir kelia nemenką susirūpinimą dėl to, kaip šie nauji BK straipsniai bus taikomi praktikoje. Tarkime, šiuo metu neaišku, ar neteisėtą praturtėjimą kriminalizuojančio straipsnio formuluotė nesuteikia per plačių galių teisėsaugos institucijoms spręsti, kokias bylas pradėti, o kokias – ne. Tai reikštų, kad pasikliaujama teisėsaugos institucijų geranoriškumu ir gali būti sudaromos sąlygos piktnaudžiauti.
Nėra visai aišku, kaip praktikoje bus susietas konfiskuotinas turtas ir padaryta nusikalstama veika. Pavyzdžiui, ar bet koks prieš mažiau nei 5 metus įgytas dabar korumpuotu tapusio asmens turtas bus teisėsaugos pareigūnų taikiniu, priklausys nuo jų. Neteisėto praturtėjimo kriminalizavimas ir išplėstinis turto konfiskavimas gali tapti svarbiais įrankiais kovoje su stambia, politine korupcija, todėl labai svarbu, kad šie BK kodekso pakeitimai realiai nebūtų nukreipti tik į eilinius Lietuvos piliečius vien dėl to, jog jų nusižengimus bus lengviau įrodyti.
Sakykite dabar arba nutilkite amžiams
Julius Sabatauskas, Seimo narys:
Žiemą Seime priimtomis išplėstinės turto konfiskacijos priemonėmis ir didesnėmis baudomis už piktnaudžiavimą yra įtvirtintos tikrai griežtos bausmės, todėl vėl atsirandančios naujos iniciatyvos bausti dar griežčiau kol kas neturi pagrindo. Pirma pažiūrėkime, ar pernai priimtos pataisos bus efektyvios. Kartais pas mus lenktyniaujama iniciatyvomis. Atsižvelgiant į korupcijos lygį valstybėje, svarbiausia netoleruoti neteisėtų veiksmų, ir to turėtų imtis visa visuomenė. Reikia ne tik nebijoti pranešti apie korupciją, bet ir paliudyti bylose. Priešingu atveju galioja taisyklė kaip tuokiantis bažnyčioje: „Jeigu kas nors turite ką nors pasakyti, sakykite dabar, o jei ne – nutilkite amžiams.“ Taip ir čia, jei neliudysime, gal tada nereikia tuščiai pliurpti.
Gediminas STANIŠAUSKAS
