Švedai būsto paskolą gali gauti už 2,15 proc., Prancūzijoje – už 3,3 proc., Vokietijoje jos kainuoja nuo 2,4 proc. iki 4,7 proc., Airijoje – nuo 3 proc. O šit Lietuvoje paskolų kaina prasideda nuo 3,65 proc. litais ir 3,463 proc. eurais.
Turtuoliai skurdžiai
Už mažiausius procentus gavę būsto kreditą gali pasidžiaugti tik vienetai. Jei neturi Lietuvoje veiklą plėtojančiuose bankuose įtakingų giminaičių, milijoninių pajamų ar neužimi atsakingo posto kokioje nors valstybinėje institucijoje, nuo kurios priklauso privačių bankų gerovė, skaičiuojant palūkanas greičiausiai bus atidžiai išlukštentos tavo pajamos, kredito istorija, atsižvelgta į būsto paskolos trukmę, kitas didesnes ar mažesnes smulkmenas. Žiūrėk, tavo būsto palūkanos jau ir išauga dar mažiausiai 1–1,5 proc. – iki maždaug 4,5–5 proc. Bankų atstovai pripažįsta, kad tai – vidutinės palūkanos, už kurias šiandien sutinka skolinti bankai.
Maža ir to! Šit Švedijos bankas „Swedbank“ į paskolos kainą sugalvojo įtraukti dar ir šalies kreditingumo riziką! Banko atstovai teigia, kad naujovė juntamai atpigins kreditus. Tačiau dėl rizikų jie gali ir pabrangti. Pavyzdžiui, iki maždaug 7–7,3 proc. Skaičiaus, kuris, kaip pripažįsta patys bankininkai, yra viršutinė paskolų kainos riba. Tada ir atrodo, kad Lietuva yra turtingiausia Europos Sąjungos šalis, kurios gyventojai gali mokėti net ir fantastiškiausias palūkanas.
Betgi taip nėra. Statistika rodo, kad tarp ES šalių pagal minimalų ir pagal vidutinį atlyginimą esame iš 27 valstybių vos treti nuo galo. Tuomet kodėl mums taip brangiai kainuoja pinigai?
„Yra tokia liaudies patarlė – kvailį ir bažnyčioje muša. Jei mes ir mūsų valdžia leidžiame save išnaudoti, kodėl Skandinavijos, Vokietijos ar Prancūzijos bankams tuo nepasinaudojus?“ – ironiškai klausė finansų analitikas Vladimiras Trukšinas. Jo tvirtinimu, tai, kad tose šalyse ir pas mus veikia vieni ir tie patys bankai, nieko nekeičia. „Jų tikslas – paimti kuo daugiau pelno. Jei jiems netrukdoma tai daryti – jie tai ir darys“, – sakė pašnekovas.
Keistas „Swedbank“ masalas
Po tam tikros pertraukos, kad ir vergiškomis sąlygomis, Lietuvoje vėl atsiranda norinčiųjų skolintis. Bent jau šitaip tvirtina bankai. Tarkim, švedų „Swedbank“ giriasi per pirmąjį šių metų pusmetį suteikęs 642 būsto paskolas, arba trečdaliu daugiau nei per tą patį 2009 m. periodą. Kitas Švedijos bankas „Nordea Bank Lietuva“ tikina nuo šių metų sausio iki liepos suteikęs triskart.
Beveik vienu metu „Swedbank“ paskelbė ir apie pasikeitusią banko kainodarą. Kaip tvirtino švedų finansų institucijos Finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė, naujiems klientams neva ji padės sumažinti mokamų palūkanų normą. Netgi buvo apskaičiuota – kiek. „Jei šiandien klientas imtų 250 tūkst. būsto paskolą litais, jo mėnesio įmoka pagal seną apskaičiavimo formulę būtų 1420 litų, o taikant naująją kainodarą – apie 200 litų mažesnė“, – viliojamai kalbėjo „Swedbank“ atstovė.
Kuo paremtas toks optimizmas? Pasirodo, bankas į kliento palūkanų dydį neseniai pradėjo įskaičiuoti ir šalies pastarųjų dvejų metų kreditingumo riziką. „Tai reiškia, kad prastesniais laikais, ekonomikos sunkmečiu, kai pinigai sunkiau uždirbami, o EURIBOR/VILIBOR palūkanos aukštos – šalies rizika skaičiuojama pagal geresnius laikus, todėl kliento įmoka bus mažesnė, nei taikant iki šiol Lietuvoje galiojusią palūkanų skaičiavimo normą“, – keistus dalykus dėstė J.Gumuliauskienė.
Kita vertus, galbūt jie ir ne tokie keisti. Jei žiūrėtume iš banko pozicijų. Tie, kas galėjo pasiimti būsto paskolą per ekonominį pakilimą, kai šalies kreditingumo reitingas buvo pats aukščiausias, jau pasiėmė. Skirtingai, nei bando įtikinti „Swedbank“ atstovė, pastaruosius dvejus metus Lietuvoje siautėjo sunkmetis, mūsų kredito reitingai buvo itin prasti, todėl, sekant banko logika, turėjo pabrangti ir būsto paskolos. O teigti atvirkščiai bankui naudinga, nes tik šitaip įmanoma privilioti naujų aukų.
„Skandinavų bankai mus kvailina kaip įmanydami. Tikslas – išmelžti kuo daugiau pinigų. Nematau kitos logikos, kam dar reikėtų įtraukti ir šalies kredito reitingą nustatant palūkanas. Apskritai – kas tai yra? Kuo mes blogesni už estus, kaimynus latvius ar lenkus, kad mums dar įsūdomas ir reitingas? Ar mums norima pasakyti, kas mes imame paskolas iš anksto žinodami, kad jų negrąžinsime? Betgi teikdami paskolą bankai pasilieka įkeistą būstą. O gal bijomasi, kad Lietuva bankrutuos? Tokiu atveju galbūt geriau išvis neskolinti“, – svarstė V.Trukšinas.
Metropolijos ir kolonijos
Finansų analitiko nuomone, beveik atviras mūsų piliečių maustymas reiškia, kad užsienio bankai jau visai su mumis nesiskaito. „Ką reiškia tai, kad tų pačių bankų Švedijoje ir kitur suteikiamų paskolų kaina skiriasi pusantro, du kartus? Pirminiai jų bankai duoda antriniams, mūsų šalyje įsikūrusiems, savo filialams pinigus ir, aišku, tikisi iš to pelno. Ir ne bet kokio, o didelio pelno. Tai, kad per sunkmetį buvo padaryti milijardiniai atidėjimai neva blogoms paskoloms padengti, nieko nereiškia. Juos bankai padarė iš pelno, tačiau ar bus tų paskolų ir kiek jų bus – neaišku. Manau, visi pinigai sugrįš atgal į bankų kišenę – tik su pavėluotais mokesčiais, kurių mums itin reikėjo per sunkmetį“, – pasakojo V.Trukšinas.
Jis pabrėžė, kad iš esmės tas painus voratinklis reiškia kolonijinę sistemą. Joje kolonija esame mes, o metropolijos – Švedija ir kitos šalys, įliejusios į mūsų ekonomiką milijardus. „Moderniame pasaulyje svečios šalys ginklu nebėra užkariaujamos – tai daroma per finansus. Ir visai nesvarbu, bankai tai daro ar paprastos bendrovės. Jei duoda pinigų, vadinasi, tu už juos turi atidirbti. O metropolijose gyvenantys žmonės gali sau mėgautis mažesnėmis palūkanomis, leisti sau nedirbti fizinio darbo ir panašiai“, – dėstė finansų analitikas.
Seimo valdančiųjų atstovas Jurgis Razma paklaustas, kas kaltas dėl Lietuvos gyventojus skurdinančios neteisybės, visą kaltę suvertė Lietuvos bankui ir jos vadovams.
„Vartotojams valstybė gali padėti užtikrindama efektyvią bankų priežiūrą. Nesu įsitikinęs, kad Lietuvos bankas padaro viską, kad ta priežiūra būtų išties efektyvi. Kiek teko girdėti Lietuvos banko Reinoldijaus Šarkino kalbas, bankų priežiūros srityje jis neturi kuo ypač pasigirti. Tai gal čia derėtų ieškoti tam tikrų rezervų, panaudoti centrinio banko turimus svertus, šitaip galima netiesiogiai daryti įtaką ir palūkanoms“, – tvirtino J.Razma.
Vidmantas UŽUSIENIS
