Tyrimą dėl lėktuvo paieškos atliekančiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui J.Gintilas taip pat patvirtino, jog nelaimės metu Palangos skrydžių valdymo centre dirbęs skrydžių vadovas išėjo į pensiją.
„Oficialios informacijos neturime, Palangos bokšto vaizdo ir garso įrašai atiduoti avarijų ir incidentų tyrimo vadovui, bet pasirodė tam tikra informacija, kad pamainoje tuo metu buvo du žmonės, realiai kiek buvo, negaliu atsakyti. Pamainoje įprasta praktika, kad būna du žmonės, bet jei nėra intensyvių skrydžių, pamainoje gali būti vienas žmogus, vakarais, kai nėra iš esmės ką aptarnauti, kam teikti paslaugas, budinčiame režime. Yra procedūra, tam tikromis sąlygomis gali dirbti ir vienas žmogus“, - po posėdžio žurnalistams sakė J.Gintilas.
Kalbėdamas apie pensijon pasitraukusį skrydžių vadovą jis sakė neturintis žinių, ar tai buvo suplanuota iš anksto, ar pasitraukimas susijęs su nelaime.
„Kiek žinau, vienas iš skrydžių vadovų, kuris tuo metu buvo pamainoje, išėjo į pensiją. Jis buvo pensijinio amžiaus, gai būti, kad galėjo būti ir suplanuota“, - sakė atstovas.
Taip pat jis teigė, jog oficialios informacijos apie tai, jog kartais nepavyksta susisiekti su Palangos skrydžių centru, jis neturi, tačiau po nelaimės pilotai neoficialiai kalba apie tokius atvejus.
J.Gintilas taip pat patvirtino, jog civilinės aviacijos specialistas, patikrinęs lėktuvą Danijoje, išdavė vienkartinį leidimą skristi į Klaipėdą. „Orlaivis mūsų patikros metu buvo Danijoje, (skrydis) į Geteborgą buvo nukrypimas nuo lengviausiai prieinamo maršruto“, - sakė vadovas, tačiau pridūrė, jog maršrutą renkasi orlaivio vadovas. Vienkartiniame leidime buvo nurodytas skrydžio tikslas - Klaipėda, ir data, iki kurios reikia atskristi.
Komiteto posėdyje Civilinės aviacijos administracijos vadovas sulaukė klausimų ir dėl lėktuvo savininkės, bendrovės „Klaipėdos avialinijos“ veiklos. J.Gintilas patvirtino, jog ši bendrovė rengia apžvalginius skrydžius palei Baltijos jūrą.
„Ši kompanija, „Klaipėdos avialinijos“, turi išduotą pažymėjimą vykdyti specialius aviacijos darbus, tai - apžvalginiai skrydžiai, trąšų barstymas, fotografavimo darbai. Tai nėra eilinė bendrovė, tai vežėjas, tik jis negali vykdyti komercinių skrydžių, vežti keleivių iš taško A į tašką B“, - sakė J.Gintilas.
Iš Geteborgo į Klaipėdą skridęs „An-2“ su patyrusiais lietuviais pilotais Adolfu Mačiuliu ir Alvydu Selmistraičiu virš Baltijos jūros dingo gegužės 16-osios popietę. Po trijų parų lėktuvas rastas Baltijos jūros dugne, už daugiau nei 100 kilometrų nuo kranto, 124 metrų gylyje. Vėliau pranešta, kad orlaivyje yra bent vieno piloto kūnas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
