Teisės ekspertai, baigę rengti ir pirmadienį pristatę naujos redakcijos Pilietybės įstatymo projektą, pranešė siūlantys praplėsti dvigubą pilietybę galinčių turėti asmenų grupę ir įteisinti „Lietuvio kortą“.
Tačiau įstatymo projekte „Lietuvio korta“ nėra reglamentuojama, tik siūloma tai ateityje padaryti Vyriausybei, parengiant atitinkamus teisės aktus.
Prezidento Valdo Adamkaus sudarytos darbo grupės išvadas, kaip reikėtų tobulinti pilietybės santykius reguliuojančius teisės aktus, pirmadienį po susitikimo su šalies vadovu žurnalistams pristatė Vilniaus universiteto teisininkas Dainius Žalimas. Darbo grupės parengtas naujas Pilietybės įstatymo projektas pirmadienį buvo pateiktas prezidentui.
„Darbo grupė taip pat siūlo įteisinti savotišką „Lietuvio pasą“ arba „Lietuvio kortą“ - kad kiekvienas lietuvių kilmės asmuo, turėdamas atitinkamą dokumentą, galėtų bet kada atvykti į Lietuvą ir naudotis visomis čia socialinėmis, ekonominėmis pagrindinėmis Lietuvos piliečių teisėmis, išskyrus politines teises“, - pristatydamas projektą sakė D.Žalimas.
Tuo tarpu pačiame įstatymo projekte „Lietuvio korta“ neminima, tik Vyriausybei siūloma „iki 2009 m. rugsėjo 30 d. pateikti Seimui įstatymų, apibrėžiančių asmenų, turinčių teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, taip pat lietuvių kilmės asmenų statusą Lietuvos Respublikoje, projektus“.
Galimybė gauti ar susigrąžinti Lietuvos pilietybę projekte tuo tarpu išplečiama.
Naujame įstatymo projekte siūloma dvigubą pilietybę leisti turėti nuo 1919 metų sausio 9 dienos iki 1990 metų kovo 11 dienos iš Lietuvos išvykusiems asmenims ir visiems jų palikuonims, taip praplečiant pasitraukimo iš šalies laikotarpį ir palikuonių skaičių.
Dabar dviguba pilietybė leidžiama iš Lietuvos išvykusiems nuo 1940 metų birželio 15 dienos ir trims jų palikuonių kartoms - vaikams, anūkams ir proanūkiams.
Šiame įstatymo projekte, anot teisininko, teisė turėti dvigubą pilietybę paliekama ir okupacijos metais ištremtiems asmenims, tačiau taip pat „praplečiama jų palikuonių sąvoka“ - dviguba pilietybė taip pat galima visų kartų ištremto Lietuvos piliečio palikuonims.
Po Nepriklausomybės atkūrimo iš Lietuvos pasitraukę asmenys galės turėti dvigubą pilietybę tik tuo metu, jei jų atvejai bus ypatingi - pavyzdžiui, susituokę su kitos valstybės piliečiu ir taip pagal tos šalies įstatymus įgydami antrą pilietybę. Tuo metu jų vaikai, gimę užsienyje, galės turėti dvigubą pilietybę, kaip įteisinta ir dabar.
„Darbo grupė susidūrė su dilema, kaip traktuoti iš Lietuvos pasitraukusius po kovo 11 dienos ir jų palikuonis. (...) Tie, kurie išvyko iš LR po 1990 metų kovo 11 dienos ir savo noru įgijo kitos valstybės pilietybę, šitų asmenų grupė negalėtų turėti teisės kartu į Lietuvos ir kitos valstybės pilietybes, nes to neleidžia Konstitucijoje įtvirtintas vienos pilietybės principas“, - kalbėjo D.Žalimas.
Pasak jo, jei šiai grupei asmenų būtų norima suteikti teisę į dvigubą pilietybę, reikėtų keisti Konstituciją.
V.Adamkus darbo grupę sudarė 2008 m. spalio 27 dieną. Joje buvo paskirti dirbti Vilniaus universiteto teisininkai buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Egidijus Kūris, Arvydas Andriuškevičius, Dainius Žalimas, Mykolo Romerio universitete dirbantys buvęs KT teisėjas Egidijus Jarašiūnas, Gediminas Mesonis, Vytautas Sinkevičius, Elena Vaitiekienė ir buvęs KT pirmininkas Jonas Žilys, bei Seimo Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis.
Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė po to, kai 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, jog pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.
Minėtame KT nutarime taip pat buvo pažymėta, jog norint liberalizuoti dvigubos pilietybės suteikimą, būtina keisti Konstituciją ir tai gali būti daroma tik referendumu.
Šiuo metu Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje galimybė turėti dvigubą pilietybę numatoma tik išimtiniais atvejais, tačiau šis klausimas yra aktualus užsienio lietuviams - tapę valstybės, kurioje gyvena, piliečiais jie iškart praranda Lietuvos pasą.
Pagal Seimo vasarą patvirtintą naują Pilietybės įstatymą, dvigubą pilietybę gali įgyti užsienyje gimę Lietuvos piliečių vaikai ir tų valstybių piliečiai, su kuriomis Lietuva bus pasirašiusi sutartis dėl dvigubos pilietybės. Iki šiol Lietuva nėra pasirašiusi tokių sutarčių.
