Seimas nusprendė rytoj priimti galutinį sprendimą dėl prezidento vetuotos naujos Pilietybės įstatymo redakcijos.
Tai portalui „Balsas.lt“ pranešė partijos “Tvarka ir teisingumas“ narys Petras Gražulis.
Kaip portalui „Balsas.lt“ teigė Tėvynės sąjungos narys Jurgis Razma, lemiamas apsisprendimas dėl šalies vadovo vetuotos naujos Pilietybės įstatymo redakcijos bus rytoj.
„Tada bus balsuojama, ar priimti įstatymą su visom prezidento pataisom, ar ne“, - sakė J. Razma.
Už siūlymą grąžintą įstatymą svarstyti iš naujo balsavo 63, už siūlymą laikyti įstatymą nepriimtu 5 parlamentarai.
Šalies vadovas Valdas Adamkus penktadienį vetavo naują Pilietybės įstatymo redakciją, numatančią galimybę gausiai Lietuvos piliečių daliai turėti du pasus.
Prezidentas teigė gavęs teisininkų išvadas, kad šis įstatymas „prieštarauja Konstitucijai ir kartu apeina griežtą Konstitucinio Teismo nutarimą“.
Pasak V. Adamkaus, teisinėje valstybėje niekam negalima pažeidinėti Konstitucijos, kuri yra viršiausia tarp visų kitų įstatymų. „Nepaisydamas įvairių vertinimų ar emocijų, visada stovėsiu jos pusėje“, - sakė prezidentas.
Kaip pranešė prezidento spaudos tarnyba, V.Adamkus pastebi, jog Seimo priimtame įstatyme nustatant pilietybės santykių reguliavimą nebuvo paisoma konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės piliečiu tik ypač retais - išimtiniais - atvejais.
„Priešingai, įstatyme dar labiau išplečiamos dvigubos pilietybės suteikimo ir išsaugojimo galimybės, sudarančios teisinių prielaidų dvigubai pilietybei tapti ne ypač reta išimtimi, bet paplitusiu reiškiniu“, - pabrėžė prezidentas.
Šiai įstatymo redakcijai Seimas pritarė birželio mėnesio pabaigoje.
Dėl dvigubos pilietybės įstatymo būta daug ginčų. Patys politikai net nebuvo sutarę, ar reikia aiškintis projektų atitiktį šalies Konstitucijai, ar vis dėlto – ne.
Konstitucinis Teismas buvo pripažinęs, kad ankstesnis Pilietybės įstatymas, kurį rengė Arminas Lydeka, prieštarauja Konstitucijai, nes apėmė pernelyg daug „atskirų atvejų“, kada galima turėti dvigubą pilietybę. Tie „atskiri atvejai“ dvigubą pilietybę padarė norma visiems svetur gyvenantiems lietuviams. Tada A. Lydekos vadovaujama darbo grupė buvo pataisiusi įstatymą palikdama dvigubos pilietybės galimybę Europos Sąjungos šalyse gyvenantiems Lietuvos piliečiams.
Tačiau tokios įstatymo pataisos susilaukė irgi kritikos, esą šitaip būtų atimama prigimtinė viso pasaulio lietuvių teisė į Lietuvos pilietybę.
Dėl to prezidento vetuotame įstatymo projekto variante buvo numatytos septynios žmonių grupės, galinčios pretenduoti turėti dvigubą pilietybę.
Tačiau iš anksto įstatymo projektą vertinę teisininkai įspėjo, kad jis irgi gali prieštarauti Konstitucinio Teismo nutarimui, esą dviguba pilietybė turi būti reta išimtis, o ne paplitęs reiškinys.
Pirmąją grupę sudarę Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių pilietybę turintys lietuviai.
Atskirą grupę, kuriai numatyta Lietuvos pilietybė sudarę politiniai tremtiniai ir kaliniai bei trijų kartų jų palikuonys. Ši nuostata buvo aktuali Rusijos, Kazachstano ir kitų šalių lietuviams, kurie šiose valstybėse atsidūrė po trėmimų, vykdytų tuometinėje Sovietų Sąjungoje.
Į trečiąją asmenų grupę pateko per sovietinės okupacijos laikotarpį (1940-1990 metais) iš Lietuvos išvykę asmenys bei trijų kartų jų palikuonys. Pasak Seimo Žmogaus teisių komiteto, tai aktualiausia turėjo būti Australijoje, Vokietijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantiems lietuvių kilmės asmenims.
Ketvirtąją grupę sudarę už Lietuvos sienų tradiciškai gausiai gyvenančios lietuvių kilmės bendruomenės, įsikūrusios valstybėse, su kuriomis Lietuva turi bendrą sieną. Tai reiškė, kad į Lietuvos pilietybę būtų galėję pretenduoti Baltarusijos, Lenkijos bei Rusijos Kaliningrado srities lietuviai.
Penktoji įstatyme numatyta grupė buvo ta, kuriai prezidentas gali suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka.
Šeštąją grupę sudarę Lietuvos piliečių vaikai: vaikas, kurio abu tėvai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, arba vaiko tėvai turi skirtingą pilietybę ir vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos pilietis, yra Lietuvos Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų.
Ši nuostata buvo ypač aktuali Airijos ir JAV lietuvių vaikams, nes šiose valstybėse galioja vadinamasis ius soli principas, kuris reiškia, kad asmuo tos valstybės pilietybę įgyja gimdamas šios šalies teritorijoje, nepriklausomai nuo tėvų valios.
Septintąją grupę būtų sudarę bet kurioje valstybėje gyvenantys lietuviai, su kuriais Lietuva pasirašytų tarptautinę sutartį, įsipareigojančią, jog, Lietuvoje reziduojantys užsieniečiai galėtų turėti Lietuvos, o kitoje valstybėje nuolat gyvenantys lietuviai galėtų pretenduoti į tos valstybės pasą. Šiuo metu Lietuva nėra sudariusi nė vienos panašaus pobūdžio sutarties.
