Kaunietė Renata rodo filmuotas savo bulmastifės gyvenimo akimirkas. O prisiminus augintinę, sunkiai renka žodžius. Jos septynių mėnesių Pumos sveikata staiga ėmė blogėti po pasivaikščiojimo prie Nemuno. Moteris vežiojo numylėtinę po kelias klinikas.
„Guldė po lašalinėm, viską, po poros valandų vėl skambinausi nes nieko gero nesidarė, važiavom tenais, visus tyrimus pasidarėm, rentgeną, echoskopiją, ką jau galėjo, vis tiek jau suleido vaistų, parvažiavom namo – jinai man blėso akyse“, – žodžius sunkiai rinko kaunietė Renata.
Deja, šuns gyvybė užgeso ant šeimininkės rankų.
„Atrodo, tuoj atsidarys vartai ir pasitiks… Duok, Dieve, kad kiti spėtų išgelbėti, nes aš nespėjau…“, – apmaudo neslėpė kaunietė.
Keturkoję dar bandyta operuoti – pamatytas vaizdas sukrėtė ir gydytojus – galimų nuodų padariniai buvo siaubingi.
„Galvojo, gal kažką pražiūrėjo su rentgenu, su echoskopu, gal ką prarijo, bet jau kai atidarė, tai viskas bus išopėję“, – pasakoja Renata.
Tai nebuvo žiurknuodžiai, teigia „Kaivana“ veterinarijos gydytoja Neringa Bartaševičiūtė. „Vidaus organuose pakitimų nebūna, būna pažeisti inkstai, kepenys. Tai to nesimatė, tiesiog visa žarnyno gleivinė pažeista ir nekrozavusi“, – teigia veterinarė.
Renata sako, kad visada augintinę vedžiodavo Žemųjų Šančių pakrantėje, mat čia netoli ir gyvena. Kadangi šuo stiprus ir masyvus, svėrė apie 40 kilogramų, kad praeiviai neišsigąstų, be pavadėlio jos beveiks nepaleisdavusi.
„Lakstydavo nuo 11 iki 24 kranto tam tarpe ir kur ji pasigavo – nežinau. Pakrantėje būtent pasigavo, nes aš kitur, per taką, neleisdavau visą laiką. Leisdavau pasilakstyti jai tada, kai nebūdavo žmonių ir kitų šunų“, – pasakoja kaunietė.
Apnuodytas kaune buvo ir kitas šuo. Japonų akita veislės atstovė Šiaurė tik per stebuklą liko gyva. Moteris rodo vietą – kalytė vedžiota ten pat Šančiuose kaip ir nebeišgyvenusioji Puma.
„Vėmė, tokiais geltonais, ją tąsė ištisai, seilė vanduo, seilė vanduo. Ir paskui pradėjo viduriuoti. Pramušė. Ir tada staigiai į kliniką“, – pasakoja kaunietė Laima.
11 mėnesių kalytę pavyko išgelbėti – moteris sako ją vežusi į klinikas Šančiuose ir Žaliakalnyje. Pirmos kelios dienos buvo kupinos įtampos ir nerimo. Kainavo daug nervų, ašarų ir, žinoma, pinigų.
„Lašelinių labai daug, antibiotikai, maitinau aš ją ryžių klijuku ir ištisai su švirkštu“, – apie ligos vargus pasakoja Laima.
Moteris įtaria, kad kažkas specialiai mėto užnuodytą maistą, mat įtartinų kąsnelių yra aptikusi pakrūmėse ir ant žolės.
„Šiaip aš rasdavau šonkauliukų kiaulienos, ir aš jai išlupdavau iš burnos. Ką ji su nosyte gal … Aš šiaip tai stebiu, kas liečia tą dalyką, jos neleidžiu. Ji gauna tik savo maistą ir nieko daugiau nevalgo“, – tvirtina Laima.
Tokių apsinuodijusių nelaimėlių gal penkiolika ar daugiau, deja, ne visiems pavyko išgyventi. Vien veterinarijos klinikos „Kaivana“ specialistai suskaičiavo turėję gal septynis pacientus, kuriuos kamavo panašūs negalavimai. Šunys vedžioti Šančiuose upės pakrantėje, keli buvę ir iš Aleksoto – privačių kiemų.
„Atėjo su visiškai identiškais simptomais, nenustojantis vėmimas, viduriavimas, pradžioje gelsvomis, vėliau kraujingos išskyros. Ir viskas labai ūmiai prasidėjo. Ryte viskas tvarkoje, gyvūnas žaismingas, vakare prasideda staigus pykinimas, aišku, gyvūnas vangus, dingsta apetitas“, – požymius vardyja „Kaivana“ veterinarijos gydytoja Neringa Bartaševičiūtė.
Veterinarijos gydytojai net neabejoja, kad ne liga ar, kaip iš pradžių manyta, parvo virusas, guldo šunis. Išties darbuojasi piktavaliai.
„Vieni žmonės matė įtartinus miltelius pabarstytus palei tvorą , kiti va sakė, kad išvemtame maiste pamatė įtartinus gabalėlius, gyvūnai nešeriami tokius maistu“, – pasakoja veterinarė.
Tad veterinarijos gydytojai pataria atidžiau saugoti savo augintinius, stebėti kur eina gyvūnas, ką jis ėda, ką uostinėja. Vedžioti augintinį su pavadėliu ir antsnukiu – taip sumažinant tikimybę, kad jis suės ką pavojingo. Jeigu bus nustatyta, kas taip piktavališkai elgiasi ir galimai specialiai mėto nuodus – tam gręs ir baudžiamoji atsakomybė.
