Šis bjaurus kirminas mokslininkų vadinamas echinokoku, o liaudyje žinomas kaspinuočio vardu. Ir toks gyvis veisiasi visai ne laukinėje gamtoje, o gyvūnų ir žmonių organizmuose. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras praneša, jog užsikrėtusių echinokokoze pastarąjį pusmetį padaugėjo net dviem trečdaliais. Jei pernai atvejų fiksuota 25, tad dabar net 44.
Specialistai pasakoja, jog sunkų parazitinį susirgimą gali išprovokuoti ir suvalgyta miško uoga, susirgti galima ir paglosčius naminį gyvūną, mat būtent jie yra didžiausi kaspinuočių platintojai. Nesilaikant higienos normų, tarkime, nesiplaunant rankų, parazitai į organizmą gali patekti per naminio gyvūno išmatas, kuomet jos tvarkomos. Ir iš anksto suprasti, jog žmogus užsikrėtęs, praktiškai neįmanoma, nes tokie kaspinuočiai vos kelių milimetro dydžio, legendomis apipinti kelių metrų gyviai dažniausiai veisiasi kiaulių arba jaučių žarnyne.
Liga yra tyli – pirmieji simptomai gali pasirodyti ir po 5 ir net po 15 metų. Ir jie įvairūs – priklausomai ties kuriuo organu kirminai pradėjo formuoti kiaušinėlių kupiną cistą – arba auglį.
„Kartais išauga ir iki 30 centimetrų dydžio, o dažniausiai vistos lokalizuojasi kepenyse. Tada žmogus pradeda jausti tam tikrus simptomus bet specifinių nėra. Jaučia bendrą negalavimą, silpnumą. Kai ta cista užauga didesnė, spaudžia kepenis, atsiranda dešinėje pusėje maudimas", – teigė gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė.
Jei cista išauga plaučiuose, ligą išduoda kosulys, dažnai su krauju, skausmas krūtinėje, jei ties šlapimo takais, oda pradeda geltonuoti. Pavojingiausia, kuomet perėjimo lizdą kirmėlės įsirengia smegenyse, mat kelių milimetrų cista gali išaugti iki keliasdešimties centimetrų ir pradėti spausti smegenis, svetimkūnio laiku neišoperavus, žmogus gali mirti. Specialistai tikina, kad tiek laukiniai gyvūnai, tiek naminiai kaspinuočių kiaušinių gali suvalgyti ir su dirvožemiu, žole, taip pat ir pasigavę bei sudoroję graužiką.
Visgi žmonės gali užsikrėsti ir kitais būdais, pavyzdžiui, medžiotojai, išdarinėjantys laukinius žvėris, itin rizikuoja smėlio dėžėse žaidžiantys vaikai, mat dažnai tokiose vietose aptinkama katinų išmatų.
Visuomenės sveikatos centro ekspertė Biruta Ždanevičienė sako, jog pasakyti, kodėl pastaruoju metu sergančiųjų padaugėjo, gana sudėtinga. Spėjama, kad tą gali lemti ir patobulėjusi medicina, kuomet liga tiesiog dažniau ir paprasčiau nustatoma, lemtinga gali būti ir pati besikeičianti gamta.
„Klimato kaita savo daro, nes tarpinis šeimininkas yra graužikas ir gamtinės sąlygos labai geros, jie puikiai veisiasi. O nuo jų užsikrečia šunys mūsų, katės, lapės. Lietuvoje jos dažniausiai platina", – tikino vedėjo pavaduotoja Biruta Ždanevičienė.
Veterinarai, kaip tai benuliūdintų šunų ar kačių šeimininkus, siūlo su augintiniais nesibučiuoti, nesiglamonėti vos grįžus iš lauko, taip pat ir kas tris mėnesius sušerti vaistų nuo kirmelių. Ir, žinoma, visuomet rūpintis tiek jų, tiek savo higiena.
Visgi daktaras Jakovas Šengaut ramina, kad jei žmogui tokie kaspinuočiai ir itin pavojingi, patiems gyvūnams didelės grėsmės nekelia. Na, o žmonės kitų žmonių užkrėsti negali.
„Tokį žinomą cistodą kaip kaspyniuotį, dažniausiai šunys užsikrečia nuo blusų, būtent jos perneša. O žmogus, jei neplauna rankų, šuo platina tuos narelius su išmatomis, o jose yra kiaušinėlių ir taip gali pakliūti pas žmogų", – sakė kolegijos docentas Dr. Jakov Šengaut.
Gyvūnų augintojai supranta, jog privalo būti atsargūs, tačiau atsisakyti myluoti savo keturkojų nežada.
„Nebijau, ateina jisai ir lovą. Jaučiu kas katinui blogai. Duodame labai daug antiparazitinių priemonių ir prižiūrime. Aš neįsivaizduoju nuo katino atsiriboti ir jį laikyti atskirai", – kalbėjo katės savininkė.
Norintiems apsisaugoti nuo bjaurių kirminų medikai rekomenduoja pirmiausia prieš valgį, po bendravimo su gyvūnais ar grįžus iš lauko plauti rankas, nešerti augintinių termiškai neapdorotais paskerstų gyvūnų vidaus organais, neleisti šunims ar katėms laižyti veido, lėkščių, iš kurių valgote.
