Pedagogams nerimą kėlęs sprendimas dėl atlyginimų atšaukiamas, nuspręsta šiemet palikti esamą vadinamųjų "žirklių" apatinę ribą. Taip mokytojai ginami nuo galimo papildomo taupymo jų algų sąskaita iš savivaldybės pusės, teigia švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
Atsižvelgiant į sumažintą darbo užmokesčio fondą, nuo rugsėjo 1 dienos bus taikomas naujas Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas. Pagal šį aprašą, mokytojams tarifinio atlygio koeficientai nesumažinti, tačiau įvesti minimalūs ir maksimalūs tarifinių atlygių koeficientai, vietoj anksčiau nustatytų konkrečių koeficientų. Tuo siekiama sudaryti galimybes mokyklų vadovams, tariantis su darbuotojų atstovais, nustatant atlyginimus labiau atsižvelgti į darbuotojų darbo krūvį, sudėtingumą, kokybę. Tai ir vadinama "žirklėmis".
Tarifinių koeficientų "žirklių" įvedimu nepatenkinti mokytojų atstovai surengė piketą. Devyni Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacijos nariai ankstyvą ketvirtadienio rytą iškėlė plakatus, reikalaudami ministro atšaukti, pasak jų, diskriminacines nuostatas įvedančius sprendimus.
"Rugpjūčio 21 dieną ministras pasirašė įsakymą dėl naujos darbo apmokėjimo tvarkos keturiems mėnesiams iki sausio 1 dienos ir taip įvedė tarifinių koeficientų "žirkles", mes reikalaujame, kad šis įsakymas būtų atšauktas, kadangi "žirklės" įneša labai didelę įtampą švietimo bendruomenėje. Tą patį darbą dirbantys mokytojai net toje pačioje mokykloje gali gauti skirtingus atlyginimus", - sakė federacijos pirmininkė Rūta Osipavičiūtė.
Pasak mokytojų atstovų, suteikiama per daug laisvės ir piktnaudžiavimų mokyklų direktoriams, kurie galės karpyti pedagogų atlyginimus.
Su pedagogų atstovais išėjęs pasikalbėti ministras išklausė jų baimes ir pranešė lauktą žinią: apatinė "žirklių" riba paliekama tokia, kaip ir iki šiol.
"Pasitarę ir išanalizavę situaciją jau dabar siūlome įvesti tarifinio koeficiento žirkles, bet apatinė riba iki metų pabaigos išlieka tame pačiame lygyje, kaip buvo iki šiol. Tai bus pakankamas saugiklis, leisiantis apginti mokytojus nuo galimų papildomų taupymų iš steigėjų pusės. Kaip žinia, jeigu yra galimybių, savivaldybės sunkmečiu yra linkusios ieškoti pačių įvairiausių taupymo būdų. Mokytojų sąskaita to daryti mes neleisime", - sakė G. Steponavičius.
Jis taip pat ramino mokytojus, jog mokyklų direktoriams nebus leidžiama piktnaudžiauti laisvėmis ir paragino pedagogus ministerijai pranešti, jei bus tokių atvejų. Esą tokiu atveju ministerijos darbuotojai reaguos ir spręs susidariusią situaciją.
Ketvirtadienį taip pat ministras paaiškino, kad mokytojams atlyginimai mažės ne nuo rugsėjo, o nuo spalio 1 dienos, nes pagal Darbo kodeksą apie algų mažinimą reikia pranešti prieš mėnesį.
"Visiems viešojo sektoriaus darbuotojams atlyginimas yra mažinamas 4,7 proc. dėl bazinės mėnesinės algos sumažinimo nuo 128 iki 122 litų. Kiti 3,3 proc. mūsų sektoriuje yra mažinami keičiant moksleivio krepšelio skaičiavimo metodiką", - aiškino ministras.
Švietimo ir mokslo ministerijos vadovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad tarp visų dirbančių viešajame sektoriuje mokytojų atlyginimai yra vieni didžiausių ir šiuo metu neatskaičius mokesčių siekia beveik 3 tūkst. litų.
"Visame viešajame sektoriuje yra priimamas sprendimas darbo užmokesčio fondą sumažinti 8 proc. Tai yra sunkmečio padiktuoti sprendimai, bet geriau tokie negu atidėliojimas sprendimų ir judėjimas latviško scenarijaus link, kur atlyginimų dydžiai švietime krito ne 8 ar 10 proc., o kelis kartus daugiau", - sakė G. Steponavičius.
Ministras pateikė pavyzdį, kaip keisis mokytojų algos nuo spalio 1 dienos. Pavyzdžiui, mokytojo metodininko, turinčio nuo 10 iki 15 metų darbo stažą, tarnybinis atlyginimas už 27 pedagogines valandas, iš jų 19-20 val. pamokų, iki spalio 1 dienos neatskaičius mokesčių yra 2573 litai, o po mažinimo jis siektų nuo 2452 iki 2580 litų.
V. Kopūsto/ELTA nuotr.
Apie tai – LNK žinių videoreportaže
